Popiežius: Afrika pasiūlys naujovių, lems ateities kelius
Galima priminti, kad 2019 metais popiežius Pranciškus pradėjo Pasaulinio ugdymo pakto iniciatyvą. Jei norime, kad ateities pasaulis būtų žmogiškas ir broliškas, o ne suskaldytas ir supriešintas, mums reikia pradėti nuo naujo ugdymo, pabrėžė tuosyk Šventasis Tėvas. Kongo vyskupų konferencija, Tarptautinė religijų ir visuomenių asociacija bei Kinšasos katalikiškas universitetas surengė tarptautinį simpoziumą apie tai, ką šis kvietimas reiškia Afrikos kontekste.
„Sveikinu jus, nes pirmieji apmąstėte žemyninį ugdymo paktą. Gerai supratote, ko siekiau šia iniciatyva: globalus ugdymo paktas turi tapti vietos realybe, atspindinčia jos kontekstą ir kultūrinius išteklius, atsižvelgiančia į teritorijos švietimo poreikius“, – sakė popiežius Pranciškus. Jis pridūrė, kad svarstydamas apie globalų ugdymo paktą rėmėsi ir afrikietiška išmintimi, kuri pabrėžia bendruomeninį matmenį. „Vaikui išauklėti reikia viso kaimo“, – sako afrikietiška patarlė. Idealiai ne vien tėvai, bet ir kiekvienas kaimo gyventojas prisideda prie ugdymo sąjungos ir ją remia. Kaip byloja kitas afrikietiškas posakis – „Aš esu, nes mes esame“.
Afrikietiškas ugdymo paktas turėtų stiprinti tiek bendruomeninius žmonių tarpusavio ryšius, tiek vertikalų ryšį su Dievu. Kai kurios afrikietiškos tautos itin anksti, anksčiau už kitas civilizacijas, praktikavo monoteizmą ir, kai išgirdo krikščioniška skelbimą, jį džiugiai priėmė. Šiandien Afrika yra žemynas, kuriame katalikų ir krikščionių skaičius auga labiausiai. Todėl galima būtų galima su pasididžiavimu pasakyti – „Aš esu, nes mes esame ir tikime“.
Afrika yra jauniausias žemynas. Didžiausias žemyno turtas yra jaunuoliai, pažymėjo popiežius Pranciškus, prisiminęs vieną nuotolinį pokalbį su jaunais studentais iš Afrikos: jų protas iš tiesų darė įspūdį.
„Raginu jus įsiklausyti į jaunimo balsą ir idėjas be autoritarizmo: Šventoji Dvasia kalba ir per juos, ir esu tikras, kad jie pasiūlys gražių ir stebinančių dalykų“, – sakė popiežius, ragindamas jaunuolių ugdymui skirti daugiausiai jėgų.
„Į Afriką žvelgiame su dideliu pasitikėjimu, nes ji turi viską, ko reikia, kad taptų žemynu, galinčiu lemti ateities kelius. Turiu galvoje ne tik didžiulius naudingųjų iškasenų išteklius, ekonominę pažangą ir taikos procesus, bet ypač švietimo išteklius: tradicines Afrikos švietimo vertybes, ypač svetingumo, priėmimo, solidarumo vertybes, kurios puikiai dera su ugdymo paktu. Krikščionybė susilieja su geriausia kiekvienos kultūros dalimi ir padeda ištyrinti tai, kas nėra iš tiesų žmogiška, tad ir ne dieviška“, – tęsė Pranciškus.
Jis linkėjo remtis daugybės afrikiečių mąstytojų ir ugdytojų mintimis, įvairiais Afrikos žemyne dirbusių misionierių pavyzdžiais. Nelsonas Mandela, suvienijęs apartheido padalintą šalį, buvo įsitikinęs, jog švietimas yra galingiausia priemonė pasauliui keisti. Pasak popiežiaus, įkvepiantis ir Dievo tarno Julijaus Nyerere pavyzdys. Galima priminti, kad šis Tanzanijos politikas, remiamas katalikiško tikėjimo, iš tiesų stengėsi dėl visų savo bendrapiliečių gerovės per ugdymą.
Afrikoje tikrai atsiras naujovių, pakartojo popiežius. Ugdymo paktas turi dvi šaknis – tradicinę kultūrą ir krikščionišką tikėjimą. O jei, kaip sako dar viena afrikietiška patarlė, šaknys yra gilios, nėra ko bijoti vėjų.
„Ačiū už jūsų darbą ir viliuosi, kad po Afrikos ugdymo pakto pasirodys ir kitų žemynų paktai“, – sakė popiežius delegacijai iš Afrikos. (RK / Vatican News)
