Popiežius: pragmatizmas be meilės slopina bažnytines institucijas
Savo žinioje popiežius pabrėžia, kad vėl atėjo laikas pokyčiams, kaip liudija kvietimas eiti sinodiniu keliu ar naujos Romos kurijos konstitucijos „Praedicate Evangelium“ priėmimas.
Ši konstitucija, rašo Pranciškus, „apima visų mūsų, dirbančių visuotinės Bažnyčios valdyme, misionieriško ir sinodinio atsivertimo procesą. Be širdies atsivertimo reformos lieka tik administracinės ar procedūrinės. Mums visiems reikia keisti gyvenimus, kad Bažnyčia galėtų aiškiai parodyti tikrąjį Jėzaus Kristaus veidą“. Pranciškus paragino Lotynų Amerikos regionui skirtos komisijos narius atidžiai studijuoti tenykštę situaciją, svarstyti, kaip regiono Bažnyčioms gali padėti Šventojo Sosto institucijos.
Kitas svarbus elementas – krikščioniškos meilės ir meilės darbų artimui puoselėjimas. Katalikiškos organizacijos turi kažkuo skirtis nuo sekuliarių pagalbos organizmų – tai galima pavadinti meilės vaizduote, kuri trykšta iš Jėzaus meilės mums. Geras administravimas yra būtinas, tačiau nepakankamas krikščioniškai organizacijai.
„Kitaip tariant, kasdien su nuostaba ir dėkingumu turime iš naujo atrasti, kad krikščioniškasis tikėjimas yra tikrumas dėl draugystės su Dievu, kuris mus ugdo, moko ir lydi“. „Tai, kas iš tiesų yra autentiška mūsų pagalbos darbuose, – tai mus skatinanti Jėzaus Kristaus meilė. Tai pirma mūsų einanti meilė, kuri kviečia išpažinti Dievą Tėvą, viso gėrio principą; Jėzų Kristų, mūsų Brolį, kuris mus atpirko; Šventąją Dvasią, kuri vadovauja Bažnyčiai, kuria bendrystę ir kreipia žmoniją į jos pilnatvę.“
Jei pamiršime šią esmę, galiausiai liks šaltas pragmatizmas, kuris ne stiprina bažnytines institucijas ir jų narius, bet juos slopina. (RK / Vatican News)
