Viešpaties Angelas. Ko bijome? Nebūti madingais?

Jėzus mokinius drąsina nebijoti tuoj po to, kai kalbėjo apie persekiojimus. Tai aktualu ir šiandien. Nuo pat savo gyvavimo pradžios Bažnyčia susidūrė su persekiojimais. Tai paradoksalu: Dievo karalystės skelbimas yra džiaugsmo, taikos, teisingumo žinia, kuri remiasi brolybe ir susitaikymu. Nepaisant to, ji susiduria su pasipriešinimu, prievarta ir persekiojimu. O Jėzus ragina nebijoti: ne todėl, kad viskas šiame pasaulyje bus gerai, bet todėl, kad esame brangūs Tėvui ir niekas, kas gera, nebus prarasta. Todėl nereikia leistis sukaustytomiems baimės. Vis tik yra dalykų, kurių verta bijoti – tų, kurie gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare (žr. Mt 10, 28).“

Popiežius priminė, kad žodis Geenna, Jėzaus pavartotas pragarui aprašyti, taip pat buvo vietovardis: dauba netoli Jeruzalės, kur buvo verčiamos ir deginamos miesto šiukšlės.   

Štai ko iš tiesų turime bijoti – išmesti į šiukšlyną savo gyvenimą. „To bijokite“, – sako Jėzus. Reikia bijoti ne tiek patirti nesusipratimų ir kritikos, prarasti prestižą ir ekonominę naudą dėl ištikimybės Evangelijai, kiek iššvaistyti savo egzistenciją siekiant nereikšmingų dalykų, kurie nepripildo gyvenimo prasmės.

Tai svarbu ir mums. Nes ir šiandien galima sulaukti pašaipų ar diskriminacijos, jei nesilaikome tam tikrų madingų modelių, kurie dažnai į pirmą vietą iškelia antraeilius dalykus: daiktus, o ne žmones, našumą, o ne santykius.

Pagalvokime apie tėvus, kurie turi dirbti, kad išlaikytų šeimą, bet negali gyventi vien dėl darbo: jiems reikia laiko būti su vaikais. Pagalvokime apie kunigą ar vienuolį: jie turi būti atsidavę savo tarnystei, bet neturi pamiršti skirti laiko Jėzui, nes kitaip supasaulės ir praras savo gyvenimo prasmę.  

Taip pat, pasak popiežiaus, jis galvojąs apie jaunuolius, kurie turi daugybę įsipareigojimų ir aistrų: mokyklą, sportą, pomėgius, mobiliuosius telefonus ir socialinius tinklus. Tačiau jiems reikia susitikti su kitais žmonėmis ir įgyvendinti savo didžiąsias svajones, neprarandant laiko dalykams, kurie praeina ir nepalieka pėdsako.

Visa tai reiškia, kad turime atsitraukti  nuo efektyvumo ir vartotojiškumo stabų. Tai būtina, kad nepasimestume dalykuose, kurie bus išmesti į Geenna, į šiukšlyną. Tuo tarpu šiandienos šiukšlynuose dažnai atsiduria žmonės, su kuriais elgiamasi kaip su atliekomis, kaip su nebereikalingais daiktais.

Taip, ištikimybė tam, kas svarbu, turi savo kainą: kainuoja eiti prieš srovę, išsilaisvinti iš paprastų mąstymo schemų, būti pastumtam į šalį tų, kurie „ant bangos“.

Tačiau tai nesvarbu, sako Jėzus. Tai, kas iš tiesų svarbu, – neišmesti didžiausio gėrio: gyvenimo. Tik tai turi mus gąsdinti. Tad paklauskime savęs: ko aš bijau? Neturėti to, kas man patinka? Nepasiekti to, ką nustato visuomenė? Kitų įvertinimo? Ar to, kad nepatiksiu Viešpačiui ir neiškelsiu į pirmą vietą jo Evangelijos?

„Marija, išmintingoji Mergele, padėk mums būti išmintingais ir drąsiais savo pasirinkimuose“, – meldė popiežius. (RK / VaticanNews