Popiežius padėkojo toksikologams, kovojantiems su priklausomybių reiškiniu
Jis padėkojo gydytojams ir mokslininkams toksikologams už prevencijai, taip pat ir kultūrinio pobūdžio, nuo priklausomybių skiriamą laiką ir jėgas.
Psichotropinių medžiagų vartojimas ir piktnaudžiavimas jomis, ypač tarp paauglių ir jaunų žmonių, kelia nuolatinį nerimą, kuris tik didėja, žinant, kad prekyba šiomis medžiagomis „tamsiojo interneto“ plotuose didėja. Paauglystė ir jaunystė yra amžius, kuris pasižymi ypač svarbiais fiziniais, emociniais ir socialiniais virsmais. Tuo pat metu mūsų visuomenės daugeliu požiūriu yra trapios ir jaučia nesaugumą. Jaunuoliai gali būti įsiurbti kompulsyvaus troškimo vis patirti kažką nauja, nežinoma, bet taip pat bijoti išsiskirti iš bendraamžių. Tai nesunkiai pastūmėja link pavojingo elgesio – psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimo, link ekstremalių situacijų tikrovėje ar virtualioje erdvėje.
Toks kontekstas taip pat yra palankus naujų psichotropinių medžiagų vartojimui, kuris sparčiai auga ir kurio pasekmės visuomenės sveikatai nėra ištirtos ir žinomos. Daug paauglių piktnaudžiauja šiomis medžiagomis nieko nežinodami apie jų pavojingumą. Kadangi šias medžiagas lengva chemiškai keisti, organizuotas nusikalstamumas išvengia teisinės kontrolės ir apsunkina neteisėtų elementų aptikimą. Būtina kurti naujus analizės ir prevencijos metodus, taip pat tinkamus gydymo planus.
Popiežiaus laiške atkreipiamas dėmesys į dopingo medžiagų plitimą sporto sektoriuje, liudijančiame obsesyvų siekį bet kokia kaina pasiekti rezultatų ir laimėjimų. Galima sakyti, kad tai atspindi visą visuomenę, persmelktą produktyvumo ir veiksmingumo kultūros, netoleruojančią abejonių ir nesėkmių, skatinančią atrodyti atitinkančiu lūkesčius, į išorę projektuoti laiminčio ir rezultatyvaus savęs įvaizdį, iš kurio pašalintas bet koks trapumas ar silpnumas. Tačiau tokia kultūra visapusiškam asmens vystymuisi ne padeda, bet jam kliudo.
Daug jaunų žmonių, sutrikusių ir be atskaitos taškų, patiki iliuzija, kad narkotikų vartojimas leis nejusti nerimo ir prasmės stokos. Bet tokia apsikvaišinimo, vengiančio priimti gyvenimo ir egzistencijos iššūkį, prisidengiančio prasiblaškymo ir linksmybių skraiste, viltis yra tuščia. Be to, už priklausomybių dažnai slypi išgyvenimų, vienatvės, nelygybės, atskirties, integracijos stokos istorijos. Pasak popiežiaus, susidūrę su tokiomis situacijomis neturime likti abejingi. Viešpats Jėzus sustodavo prie kenčiančių, guodė juos ir gydė jų žaizdas. Panašiai elgtis esame kviečiami ir mes, rašo gydytojams ir mokslininkams toksikologams popiežius, linkėdamas, kad jų darbas leistų įveikti kvaišalų rykštę ir padrąsintų tuos, kurie prarado gyvenimo prasmę. (RK / Vatican News)
