Popiežius sekmadienio vidudienį: jei karštai meldžiame, Dievas išklauso
Kanaanietė, tai yra ne žydė, bet pagonė, prašo išgelbėti jos dukterį, bet Jėzus neklauso. Moteris primygtinai reikalauja, bet Jėzus paaiškina, kad jo misija skirta tik Izraelio vaikams. Tačiau netrukus Jėzus pakeičia požiūrį, moters tikėjimas priverčia jį persigalvoti, sakė Pranciškus ir toliau savo katechezėje trumam sustojo ties dviem šio sekmadienio Evangelijos elementais – Jėzaus pakeista nuomone ir moters tikėjimu.
Iš pradžių Jėzus savo skelbimą skyrė tik išrinktajai tautai; vėliau Šventoji Dvasia pastūmės Bažnyčią iki pat žemės pakraščių. Pasak Pranciškaus, šio sekmadienio Evangelijoje aprašytame įvykyje jau matome tai, kas turi vėliau įvykti: šiame epizode jau pasireiškia Dievo veikimo visuotinumas. Iš pradžių Jėzus laikosi savo pradinio nusistatymo, tačiau išgirdęs karštą moters maldavimą, susipažinęs su konkrečiu jos atveju parodo jai gailestingumą. „Toks yra Dievas, – sakė Pranciškus. – Jis yra meilė, o mylintysis nesilaiko kietai įsikibęs savo pozicijų, bet leidžia savo širdžiai susijaudinti.“ Pasak popiežiaus, ir mes, krikščionys, jei norime sekti Kristumi, neturime būti kieti ir užsispyrę. Tiek mūsų tarpžmogiškuose santykiuose, tiek ir tikėjimo gyvenime reikia mokėti įsiklausyti, leistis išjudinamiems vardan gailestingumo ir kitų gėrio. Reikia daryti taip, kaip Jėzus šio sekmadienio Evangelijoje.
Toliau popiežius perėjo prie moteris tikėjimo, apie kurį Jėzus sako, kad jis esąs „didis“. Mokiniai moters laikysenoje mato tik didelį atkaklumą, užsispyrimą, o Jėzus mato tikėjimą. Šiuo atveju reikia atsiminti, kad ta svetimšalė moteris greičiausiai nedaug ką žinojo apie Izraelio įstatymus ir religinius priesakus, jei išvis ką nors žinojo. Tad kas gi yra jos tikėjimas? Jos tikėjimas, sakė Pranciškus, – tai ne sąvokos, bet faktai. Ji prieina, nusilenkia, karštai maldauja, įveikia visas kliūtis, kad galėtų su Jėzumi pasikalbėti. Pasak popiežiaus, čia ir glūdi tikėjimo konkretumas. Tikėjimas – tai ne religinė etiketė, bet asmeninis santykis su Viešpačiu. Dievas visada išklauso, kai karštai meldžiame. Štai kodėl jis sakė: „Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir jums bus atidaryta“ (Mt 7, 7).
Popiežius paragino apmąstant šio sekmadienio Evangeliją užduoti sau keletą klausimų: ar esu pajėgus pakeisti savo nuomonę? Sugebu būti supratingas ir užjaučiantis, ar iki galo griežtai laikausi savo pozicijų? Koks yra mano tikėjimas? Apsiriboja sąvokomis ir žodžiais, ar yra tikrai išgyvenamas malda ir veiksmais? Ar moku bendrauti su Viešpačiu? Kaip su juo kalbuosi: nuoširdžiai ar tik deklamuoju gražias formules?
Baigdamas sekmadienio vidudienio katechezę popiežius prašė melsti Dievo Motiną, kad ji mus mokytų nuoširdaus ir konkretaus tikėjimo. (jm / Vatican News)
