Popiežius verslininkams: nauja ekonomika neįsivaizduojama be jūsų indėlio
Dabartinis periodas nėra lengvas verslo pasauliui dėl įvairių priežasčių, įskaitant absurdišką karą ir sunkius pandemijos metus. Sunku verslo bendrovėms ir verslininkams, ypač kai jų bendrovės žlunga ir turi užsidaryti. Žiniasklaidos priemonės mažai kalba apie tų verslininkų sunkumus ir skausmą, kurių verslai žlunga ne dėl jų kaltės. Jobo knyga mus moko, kad nesėkmė, smogianti ir teisiems, nėra kaltės sinonimas, kaip ir tai, jog sėkmė nėra dorybės ir gerumo sinonimas. Nesėkmės ir nelaimės neaplenkia nei gerų, nei blogų.
„Bažnyčia supranta gero verslininko kančią, ji supranta jūsų kančią. Ji ją priima, jus lydi ir jums dėkoja. Nuo pat pradžių Bažnyčia į savo gretas priėmė ir pirklius, šiuolaikinių verslininkų pirmtakus. Biblijoje ir Evangelijose dažnai užsimenama apie pinigų ir prekybos temas, o kai kurios gražiausios išganymo istorijos susijusios su ekonomika: jose kalbama apie drachmas, talentus, žemės savininkus, administratorius, brangius perlus. Evangelijoje pagal Luką sūnaus palaidūno tėvas mums pristatomas kaip turtingas žmogus, galbūt žemių valdytojas. Lygiai taip pat ir gerasis samarietis galėjo būti pirklys – jis sustojo prie sumušto žmogaus, pasirūpino juo, o paskui patikėjo jį užeigos šeimininko globai, sumokėdamas už tai du denarus“, – primenama Pranciškaus laiške, rugpjūčio 28-ąją perskaitytame Matthieu Rougé, Nantero vyskupo.
Vis svarbesnis būdas kurti bendrąjį gėrį, tęsia popiežius, yra darbo vietų kūrimas, ypač jauniems žmonėms. „Pasitikėkite jais – jiems reikia darbo, o jums reikia jų“, – pabrėžė Pranciškus. Kiekviena sukurta darbo vieta yra pasidalintas turtas, nenugulęs banke, kad generuotų palūkanas, bet investuotas, kad žmonės galėtų dirbti ir oriau gyventi. Darbas yra iš tiesų kai kas svarbaus. Jei tiesa, kad darbas sutaurina žmones, tai dar labiau tiesa, kad žmogus sutaurina darbą. Mes, o ne mašinos, suteikiame tikrąją darbo vertę.
Patys verslininkai taip pat yra darbininkai, gyvenantys iš darbo ir darbu tol, kol dirba. Kai verslininkas nustoja dirbti, tampa rentininku, keičia profesiją, galbūt tampa spekuliantu. Geras verslininkas yra panašus į evangelinį gerąjį ganytoją ir, kitaip nei samdinys, pažįsta savo darbininkus, nes žino, ką jie daro. Popiežius paminėjo prancūzų ekonomistą Pierre’ą Y. Gomesą, kuris nurodė, kad viena iš gilių krizės priežasčių yra verslininko ryšio su savo bendrove ir savo darbuotojais, tampančiais tarsi „nematomais“, praradimas.
„Jūs tapote verslininkais, nes vieną dieną jus sužavėjo dirbtuvių kvapas, džiaugsmas rankomis liesti savo gaminius, pasitenkinimas matant, kad jūsų paslaugos yra naudingos: niekada nepamirškite, kad taip gimė jūsų pašaukimas“, – prancūzų verslininkams rašo popiežius, priminęs, kad šv. Juozapas, kaip ir Jėzus, pažino medžio kvapą ir buvo amatininkai: „Žodis tapo dailide“.
„Paskutinė pastaba. Pirmasis jūsų įmonės kapitalas esate jūs: jūsų širdis, sąžinė, dorybės, noras gyventi, teisingumas. Šis žmogiškasis, etinis ir dvasinis kapitalas yra vertingesnis už ekonominį ir finansinį kapitalą. Šiandien naujų sudėtingos mūsų visuomenės iššūkių neįmanoma įveikti be gerų verslininkų“, – pabrėžė Pranciškus, linkėdamas verslininkams suvokti savo darbą kaip pašaukimą, moralinę užduotį ir egzistencinį likimą. Ir taip pat neapsiriboti vien savo verslu, nes jų kūrybingumo reikia visai pilietinei visuomenei, bendruomenėms ir rūpesčiui kūrinija. Be naujo pobūdžio verslininkų planeta neatsispirs dabartinio kapitalizmo poveikiui. Ir nors ne vienas iš jų jau daug yra padaręs šia linkme, popiežius ragino padaryti dar daugiau, nes dabar yra lemiamas laikotarpis. „Vaikai jums už tai padėkos, o su jais ir aš“, – pažymi Pranciškus, linkėdamas verslininkams, kad jų darbas suteiktų gausių ir tveriančių vaisių. (RK / Vatican News)