Popiežius vienuolėms: Dievo stilius – atjauta ir švelnumas
Ši kongregacija buvo įkurta 1923 m. spalio 4 d. pietų Italijoje. Ją, pritariant ir skatinat vietos vyskupui, įkūrė dvi jaunos moterys, pasiryžusias tarnauti žmonėms, kenčiantiems dėl Pirmojo pasaulinio karo ir pokario metais siautėjusios gripo epidemijos paliktų žaizdų visuomenės gyvenime. Taip gimė seserys Eucharistinio Jėzaus mokinės – vargstančių tarnaitės, kurios dalijosi kenčiančių žmonių sunkumais. Jų gyvenimo centre buvo Eucharistija: „Meilės sakramentas, vienybės ženklas, meilės ryšys“, kaip moko Vatikano II Susirinkimas.
Popiežius sakė, kad drąsiųjų kongregacijos steigėjų veikla ir malda labai greit sukėlė didelę pašaukimų bangą. Atsirado kitų moterų, kurios įsijungė į steigėjų pradėtą misiją. Jos skatino šeimų ir parapijų bendruomenių tikėjimą, steigė mokyklas, gaivino pamaldumą, padėjo daugybei žmonių, vyrų ir moterų, jaunuolių, suaugusiųjų ir pagyvenusių žmonių suprasti ir branginti savo žmogiškąjį orumą, kuriam anksčiau neleido deramai išsiskleisti nežmoniškos gyvenimo sąlygos ir aplinkinio pasaulio panieka bei abejingumas.
Šiandien seserys Eucharistinio Jėzaus mokinės tęsia savo misiją penkiuose žemynuose. Ta pati tarnystė žmonėms reikalinga ir mūsų laikais. Popiežius prašė padedant spręsti dabartinius iššūkius visada atsiminti pirmapradį pašaukimą įkvėpimo savo veiklai semtis iš Eucharistinio Jėzaus kontempliavimo. „Atsiklaupusios priešais Jėzų Eucharistijoje, mūsų Mokytoją, kuris mums save dovanoja kaip duoną ir kuris plauna mokiniams kojas, mokykitės jo žvilgsniu žiūrėti į žmones. Žiūrėkite į brolius ir seseris pro konsekruotos Ostijos padidinamąjį stiklą, – sakė Pranciškus. – Nepamirškime, kad švelnumas yra vienas iš Dievo bruožų, kad artumas, atjauta ir gerumas yra Dievo stilius.“ (jm / Vatican News)
