Popiežius Marselyje. Malda už nepasiekusius kranto
„Priešais mus – jūra, gyvybės šaltinis, tačiau ši vieta primena nuskendusiųjų tragediją. Esame susirinkę prisiminti tų, kurie nepasiekė kranto, kurių nepavyko išgelbėti“, – kalbėjo popiežius, prašydamas nežiūrėti į šias katastrofas kaip į paprastus įvykius, o į žuvusius jūroje – kaip į skaičius. Kiekvienas jų turi vardą ir pavardę. Tai veidai ir istorijos, tai pražudytos gyvybės ir sudužusios svajonės. Popiežius prašė atsiminti daugybę nuskendusių brolių ir seserų, jų baimę, jų viltis, kurias jie turėjo savo širdyse. Šios dramos akivaizdoje reikia ne žodžių, bet darbų. „Tačiau labiau už viską reikia žmoniškumo: tylos, ašarų, užuojautos ir maldos“, – sakė Pranciškus ir pakvietė susitikimo dalyvius tylos minute pagerbti žuvusiųjų jūroje atminimą.
Labai daug žmonių dabartiniu metu bėga nuo konfliktų, skurdo ir ekologinių nelaimių, labai daug iš jų žūsta Viduržemio jūros bangose. Ši jūra tapo didžiulėmis kapinėmis, kuriose kartu su žmonėmis palaidotas ir jų žmogiškasis orumas, kalbėjo Pranciškus. Negalime leisti, kad ir toliau su žmonėmis būtų elgiamasi kaip su prekėmis. Negalime leisti, kad geresnio gyvenimo trokštantys žmonės būtų kalinami ir žiauriai kankinami. Negalime abejingai žiūrėti į skęstančių laivų dramas, kurias sukelia neapykantos kupina prekyba žmonėmis ir fanatiškas abejingumas.
Dangus laimins, jei mokėsime pasirūpinti šiais silpniausiais žmonėms ir kai jie dar plaukia jūra, ir kai jau pasiekia krantą, jei įveiksime mus pačius kaustantį baimės ir abejingumo paralyžių. Pranciškus sakė, kad šiuo požiūriu religijų atstovai turi rodyti pavyzdį.
Popiežius dėkojo susitikime dalyvavusiems pabėgėliams padedančių institucijų ir organizacijų atstovams ir visus drąsino eiti pirmyn, vykdyti savo tarnystę, kad Marselio miestas būtų vilties mozaika, duotų pavyzdį Prancūzijai, Europai ir pasauliui. (jm / Vatican News)
