Paieška

Popiežius priėmė sirų malankarų ortodoksų Bažnyčios vadovą Popiežius priėmė sirų malankarų ortodoksų Bažnyčios vadovą  (VATICAN MEDIA Divisione Foto)

Popiežius priėmė sirų malankarų ortodoksų Bažnyčios vadovą

Pirmadienį, rugsėjo 11 d., popiežių Pranciškų aplankė Indijos ortodoksų sirų malankarų Bažnyčios vadovas Baselios Marthoma Mathews III. Po oficialaus susitikimo ir sveikinimo kalbų sekė bendros popiežiaus ir jo svečio ekumeninės maldos valandėlė Vatikano rūmų „Redemptoris Mater“ koplyčioje.

„Visų pirma norėčiau kartu su jumis padėkoti Viešpačiui už per pastaruosius dešimtmečius užsimezgusius mūsų Bažnyčių ryšius“, – sveikindamas savo svečią sakė Pranciškus ir paminėjo pagrindinius pastarųjų dešimtmečių dvišalių santykių įvykius. Pirmasis katalikų ir ortodoksų sirų malankarų Bažnyčių vadovų susitikimas įvyko prieš beveik šešis dešimtmečius, kai lankydamasis Bombėjuje popiežius Paulius VI susitiko su tuometiniu katolikosu Baseliosu Augenu I. 1983 m. į Romą atvyko Baselios Marthoma Mathews I, kurį po trejų metų Jonas Paulius II aplankė Indijoje. Po Pranciškaus išrinkimo popiežiumi jo pontifikato pradžios iškilmėje dalyvavo katolikosas Baselios Marthoma Paulos II, dabartinio ortodoksų sirų malankarų Bažnyčios vadovo pirmtakas.

Popiežius Pranciškus paminėjo, kad krikščionių bendruomenės Indijoje istorija siekia apaštalo Tomo laikus. „Pirmasis Kristaus skelbėjas buvo apaštalas, kuris, pamatęs Prisikėlusiojo žaizdas, išpažino: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“. Šis išpažinimas, skelbiantis Kristaus išganomąją viešpatystę ir dieviškumą, yra mus siejančio bendro tikėjimo pagrindas, – sakė Pranciškus. – Viešpats parodė žaizdas apaštalui, kurio netikinčios akys tapo tikinčiomis. Tegu nukryžiuoto ir prisikėlusio Viešpaties kontempliavimas padeda mums visiškai išgydyti praeities žaizdas, kad tarp mūsų neliktų jokių atstumų ir nesusipratimų, o prieš mūsų akis visada būtų jis – mūsų Viešpats ir mūsų Dievas, kviečiantis jį garbinti prie vieno Eucharistijos altoriaus.“

Apaštalo šv. Tomo suburta pirmoji Indijos krikščionių bendruomenė ilgainiui išaugo į dviejų tradicijų – malabarų ir malankarų – Bažnyčias. Vėliau, kai kurie malabarų ir malankarų tradicijų krikščionys užmezgė vienybės ryšius su Katalikų Bažnyčia. Kiti toliau palaikė ryšius su Antiochijos sirų ortodoksų patriarchatu. 1912 m. Indijos sirų malankarų bendruomenė tapo autokefaline Bažnyčia. Šiandien ji turi apie 2,5 mln. tikinčiųjų Indijoje ir diasporoje (Šiaurės Amerikoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose, pietryčių Azijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje). Nuo 1932 m. gyvuoja ir popiežiaus Pijaus XI pripažinta sirų malankarų Katalikų Bažnyčia. (jm / Vatican  News)

2023 rugsėjo 11, 12:54