Pranciškus Mongolijoje: katalikai, visus gerbdami, nori prisidėti prie krašto augimo
Ger, tradicinis mongolų kilnojamas, apskritimo formos būstas, iš medinio karkaso ir vilnonio audeklo suręsta palapinė, taip pat žinoma jurtos pavadinimu, popiežiaus kalboje buvo pagrindinis simbolinis raktas į daugelį į kitų temų.
„Įsivaizduodavau, kad pagarbiai ir su jauduliu pirmą kartą įžengsiu į vieną iš šių apskritų palapinių, išsibarsčiusių didingoje Mongolijos žemėje, kad su jumis susitikčiau ir geriau jus pažinčiau. Tad štai aš prie įėjimo, draugystės piligrimas, ateinantis pas jus ant „pirštų galų“ ir džiugia širdimi, trokštantis žmogiškai praturtėti jūsų draugijoje“, – sakė Šventasis Tėvas.
Įėjus į draugų namus gražu prisiminti ankstesnius susitikimus ir apsikeisti dovanomis, pažymėjo popiežius, primindamas, kad diplomatiniai santykiai tarp Šventojo Sosto ir Mongolijos yra neseni – šiais metais minima 30 metų sukaktis, bet lygiai prieš 777 metus, 1246-aisiais, trečiąjį mongolų imperatorių Guyugą aplankė pranciškonas brolis Jonas (Giovanni da Pian del Carpine’as) ir įteikė jam Inocento IV laišką. Šis netrukus liepė parengti atsakomąjį laišką ir uždėjo savo antspaudą. Būtent šio iki šiol Vatikano bibliotekoje saugomo laiško kopija, pagaminta naudojant geriausias technologijas, ir buvo popiežiaus dovana mongolams. „Tegul jis tampa senos draugystės, kuri auga ir atsinaujina, ženklu“, – sakė Pranciškus.
Įprasta, kad anksti ryte iš palapinės išėję vaikai apžvelgia prieš jas plytinčias erdves, suskaičiuoja auginamus gyvulius ir pasako tėvams. Ir mums, anot Pranciškaus, naudinga apžvelgti platų mus supantį horizontą, ne apsiriboti siauru žvilgsniu, bet matyti toliau. Panašiai kaip iš klajonių stepėse patirties atsiradusios palapinės paplito visame regione, pritapo įvairiose kultūrose. Mongolijos dykumos, upelių išraižytos kalnų grandinės, taigos, spygliuočių miškai, pažvelgus iš aukštai, yra tarsi prabangiai dekoruotas audinys, atskleidžiantis visos planetos grožį. Mongolų gyvulių augintojų ir žemdirbių išmintis, dėmesinga trapiai ekosistemos pusiausvyrai, yra pamoka tiems, kurie nori ne užsidaryti trumparegiškuose interesuose, bet ir ateinančioms kartoms palikti svetingą bei vaisingą žemę. Mongolijos žmonių rūpestingumo kultūra ir atsakingos valstybės ekologinės politikos gerbia tai, ką krikščionys vadina kūrinija, geranoriško Dievo sumanymo vaisiumi. Mongoliškos palapinės, pridūrė popiežius, šiandien galėtų būtų pavadintos daugiafunkciniais „išmaniais“ ir „žaliais būstais“, neturinčiais jokio neigiamo poveikio aplinkai. O mongoliškoji holistinė šamanizmo tradicija ir pagarba kiekvienai gyvai būtybei, grindžiama budistine filosofija, yra svarbus indėlis į neatidėliotiną užduotį saugoti planetą.
Tradicinius būstus ger galima pamatyti kaimeliuose ir gyvenvietėse: tai vertinga tradicijos ir modernumo sąjunga. Palapinėse kartu gyvena jauni ir seni – taip išsaugomos šaknys, tuo pat metu atsiveriant globaliems vystymosi iššūkiams ir demokratijai. Mongolija turi svarbų tarptautinį vaidmenį Azijoje, balsą Jungtinių Tautų Organizacijoje ir siekia pamatinių žmogaus teisių standartų – Pranciškus paminėjo ryžtingą Mongolijos nusiteikimą prieš branduolinių ginklų grėsmę, taip pat mirties bausmės atsisakymą.
Mongolų palapinės žinomos ir tuo, kad tinka įvairiausio klimato sąlygoms skirtingiausiuose regionuose, kaip liudija gerai žinoma mongolų imperijos istorija. Šiemet Mongolija mini Čingischano 860 metų gimimo sukaktį. Imperija apėmė tolimas skirtingas žemes, o valdovai mokėjo pripažinti jų gyventojų talentus, juos derinti dėl bendro vystymosi ir užtikrinti taikų sugyvenimą. „Debesys praeina, o dangus lieka“, – citavo popiežius vietinę patarlę, linkėdamas, kad visuotinė brolybė išsklaidytų karo debesis.
„Čia, savo istorija ir dangumi turtingoje šalyje, prašykime tokios dovanos iš Aukštybių ir drauge kurkime taikos ateitį“, – sakė popiežius.
Įžengus į tradicinę palapinę, žvilgsnis tuoj krypsta į viršų – į apvalią angą, pro kurią patenka šviesa. Pati mongolų tradicija padeda žvelgti į viršų, į nuo seniausių laikų mongolų gerbiamą mėlyną dangų. Į viršų pakeltos akys byloja apie atvirumą religiniam mokymui, didžiulės erdvės palankios dvasingumui, vidui ir tylai, stebėjimui ir nuostabai, nuolankumui ir esmei. Tai priešingi dalykai šiandienos vartotojiškumui, kuris nepaiso kitų žmonių, gerų tradicijų ir kuria daug neteisybių. O religijos, jei remiasi savo pradiniu dvasiniu paveldu ir nėra sugadinamos nukrypimų, iš tiesų padeda sveikų ir klestinčių visuomenių kūrimui, nes tikintieji deda pastangas, kad pilietinis sugyvenimas ir politika tarnautų bendrajam gėriui, priešinasi korupcijai.
Pasak popiežiaus, Mongolijos praeityje buvo gerbiami ir derinami skirtingi religiniai balsai. Todėl religinės laisvės įrašymas į dabartinę konstituciją buvo labai natūralus. Buvo peržengta ateistinė ideologija, siekusi ištrinti religinį jausmą, kurį vadino kliūtimi pažangai, ją pakeitė esminė skirtingų religinių įsitikinimų žmonių harmonijos ir bendro veikimo dėl tautų moralinės ir dvasinės pažangos vertybė. Šiuo požiūriu ir mongolų katalikų bendruomenė džiaugiasi galėdama įnešti savo indėlį. Ji pradėjo švęsti savo tikėjimą prieš trisdešimt metų tradicinėje palapinėje, o dabartinė katedra sostinėje taip pat primena jos formą. Visus gerbdami, dalyvaudami tarpreliginiame dialoge, stodami už teisingumą, taiką ir socialinę santarvę, katalikai nori prisidėti prie savojo krašto augimo, užtikrino popiežius, linkėdamas, kad tai palengvintų ir nacionalinė įstatyminė aplinka bei rengiamas susitarimas tarp Mongolijos bei Šventojo Sosto. Katalikų bendruomenė, be grynai religinių dalykų, taip pat vykdo daug iniciatyvų švietimo, socialinės paramos ir sveikatos apsaugos, kultūros srityse.
„Jos gerai liudija Jėzaus Evangelijos nuolankumo, broliškumo ir solidarumo dvasią, vienintelį kelią, kuriuo katalikai pašaukti eiti kelionėje, kuria jie dalijasi su visais žmonėmis žemėje“, – sakė popiežius. Jo kelionės šūkis „Viltis kartu“ – nori pabrėžti bendros kelionės potencialą, o Katalikų Bažnyčia yra prisidėjusi prie ištisų tautų gyvenimo daugybėje sričių: nuo meno iki mokslo ar bendro sugyvenimo.
„Tegul įvairūs mongolų visuomenės sluoksniai, čia gerai atstovaujami, toliau dovanoja pasauliui unikalios tautos grožį ir kilnumą“, – linkėjo popiežius susitikimo dalyviams, su kuriais atsisveikino padėkodamas mongoliškai – Bayarlalaa! (RK / Vatican News)
