Šv. Andriejaus Kimo Tae-gono jubiliejus. Popiežiaus audiencija
Šeštadienio rytą priėmęs korėjiečius piligrimus popiežius Pranciškus visų pirma prisiminė savo vizitą Korėjoje 2014 m. vasarą. Ta proga jis aplankė ir šventovę, įrengtą šv. Andriejaus Kimo namų vietoje. „Kai galvoju apie intensyvų šio didžio šventojo gyvenimą, man į širdį ateina Jėzaus žodžiai: „Jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių“ (Jn 12, 24), – kalbėjo Pranciškus. – Tai žodžiai, padedantys mums iš dvasinės perspektyvos žiūrėti į gražią korėjiečių katalikų tikėjimo istoriją, kurios brangi sėkla yra šventasis Andriejus Kimas.“
Popiežius paminėjo ir tai, kad 2027 m. Seule vyks Pasaulio jaunimo dienos. „Labai dažnai jaunus žmones suvilioja apgaulingi vartotojiškumo mitai ir hedonizmo iliuzija. Tačiau iš tikrųjų jaunų žmonių širdis siekia ko kito, ji sukurta daug platesniems horizontams, – sakė Pranciškus. – Rūpinkitės jaunais žmonėmis, ieškokite jų, būkite su jais, išklausykite juos, skelbkite jiems Evangelijos grožį, kad jie, laisvi širdyje, džiugiai liudytų tiesą ir brolybę.“
Kaip praneša Pietų Korėjos katalikų vyskupijos, jos visos kartu nusprendė prisidėti prie šventojo skulptūros projekto. Darbą atliko skulptorius korėjietis Hanas Jin-Subas – jis dirbo Italijoje ir panaudojo marmuro bloką iš Kararos kasyklų, tų pačių, kurios tiekė marmurą garsiausiems italų renesanso ir baroko skulptoriams. Visų pirma jis pagamino keturis mažus modelius, kurie buvo parodyti Šventojo Sosto architektams ir pareigūnams, o tada, išrinkus vieną, ėmėsi pagrindinių darbų, kurių vaisius – 377 cm aukščio, šešių tonų svorio skulptūra, vaizduojanti šventąjį su tradiciniais rūbais, skrybėle, svetingai išskėstomis rankomis.
Šv. Andriejus Kimas Tae-gonas gimė 1821 m., kunigystės šventimus gavo 1844 m. ir mirė kankinio mirtimi 1846 m. Jo gyvenimas iliustruoja nelengvą krikščionybės kelią tuometinėje Pietų Korėjoje, o kankinystė primena daugybės kitų krikščionių kankinystę, stengiantis išrauti krikščioniško tikėjimo daigus. 1791–1866 m. laikotarpiu buvo kelios persekiojimo bangos, kurių metų gyvybės neteko apie 10 000 žmonių. Šių persekiojimų kontekstas buvo ne vien religinis, bet taip pat politinis, kultūrinis ir ekonominis, susijęs su konfliktiškais bei įtemptais santykiais su europiečiais. Vis dėlto krikščionybė surado vietos žmonių širdyse, kaip liudija šiandieninė Pietų Korėjos katalikų bendruomenė, taip subrendusi, kad pati siunčia misionierius į įvairius Azijos regiono kraštus. Pietų Korėjos kontekste itin tinka senas posakis, kad kankinių kraujas yra naujų krikščionių sėkla. (RK / Vatican News)
