Popiežiaus žinia IV „Pranciškaus ekonomikos“ susitikimui Asyžiuje
„Brangios jaunuolės ir jaunuoliai, malonu po metų vėl jus matyti Asyžiuje ir žinoti, kad jūsų darbas įkvepiant naują gyvybę ekonomikai vyksta vaisingai, entuziastingai ir atsidavusiai“, – vaizdo sveikinimo žinioje sakė popiežius Pranciškus. Pasak jo, jis dažnai kartoja, kad tikrovė visada viršija idėją, bet taip pat tiesa tai, kad idėjos įkvepia. Viena jį žavi nuo teologinių studijų jaunystėje, lotyniškai ji vadinama coincidentia oppositorum, priešybių vienybė. Pasak jos, realybę sudaro priešingi poliai: mažas ir didelis, malonė ir laisvė, teisingumas ir meilė. Ką daryti su šiais poliais? Gali kilti noras išsirinkti vieną, o kitą atmesti. Arba, kaip siūlė jo skaityti autoriai, sutaikyti polius sintezės būdu, aukštesnėje plotmėje, neišbraukiant nei vieno, bet taip pat ir nepašalinat įtampos tarp jų.
Nei viena dalinė teorija, nei vienas žmogiškas projektas negali visiškai suderinti priešybių, tikrovė visada išsprūsta iš rankų, Jam, jaunam jėzuitui, pažymi popiežius, priešybių vienybės idėja atrodė raktas suprasti Bažnyčios vaidmenį istorijoje, bet ji gali būti naudinga ir dabartinės ekonomikos supratimui. Joje taip pat egzistuoja priešybės: daug ir mažai, skurdas ir turtas, turgaus prekystaliai ir tarptautiniai finansų centrai, yra konkrečius veidus turinčių asmenų ir šeimų, nedidelių įmonių ekonomika bei, rodos, tolimų ir abstrakčių tarptautinių įmonių, bankų, investicinių fondų ekonomika. Greta didžiulių algų ir premijų ekonomikos, orientuotos į pelną, egzistuoja aplinkai ir žmonių ryšiams atidi ekonomika, o kartais ir tokia, kurios uždarbiai neleidžia oriai gyventi. Kur ir kaip susitinka šios priešybės? Pačioje ekonomikos prigimtyje: ji yra bendradarbiavimo ir įtraukimo vieta, nuolatinis verčių kūrimas ir jų dėjimas į ratą prie kitų. Mažam reikia didelio, konkrečiam – abstraktaus, sandėriui reikia dovanos, o skurdui – pasidalyto turto.
Tačiau yra priešybių, kurių negalima harmonizuoti, kaip kad ekonomikos, kuri žudo, su ekonomika, kuri padeda gyventi, milžiniško turto keleto rankose ekonomikos su daugybe pragyventi negalinčių vargšų. Panašiai plataus masto prekyba ginklais nesutars su taikos ekonomika, negalima sintezė tarp planetą teršiančios ir griaunančios ekonomikos ir tokios, kuri ją gerbia ir saugo.
„Būtent šių dalykų suvokime slypi naujosios ekonomikos, dėl kurios stengiatės, širdis. Ekonomika, kuri žudo, atstumia, teršia, sukelia karą, iš tiesų nėra ekonomika. Kiti ją vadina ekonomika, bet tai tik tuštuma, nebuvimas, tai liga, ekonomikos ir jos pašaukimo iškraipymas“, – pažymi popiežius susitikimo Asyžiuje dalyviams. Iš ginklų pardavimo, iš situacijų, kur žmonės labiausiai pažeidžiami, iš tautų išteklių grobstymo ir žmonių sveikatos žalojimo gaunamas turtas nėra ekonomika, nėra saugotinas tikrovės polius. Tai tik stipriojo puikybė, smurtas, tai tik grobuoniška sąranga, iš kurios reikia išlaisvinti žmoniją.
Popiežius jauniems ekonomistams, verslininkams ir verslininkėms pristatė ir kitą idėją, susijusią su pirmąja idėja apie vidines ekonomikos įtampas. Ekonomika turi būti namų ir kelio ekonomika. Pats žodis „ekonomika“ visų pirma reiškia „rūpestį namais“. O namai – ne vien fizinė vieta, kurioje gyvename, bet ir mūsų bendruomenė, mūsų ryšiai, mūsų miestai, mūsų šaknys. Galiausiai, namai yra visas pasaulis, vienintelis, kurį turime. Mūsų pašaukimas – jį saugoti ir būti kiekvienos pasaulio būtybės broliais ir seserimis. Kurti ekonomiką turi reikšti ir rūpestį mūsų visų namais, o tai neįmanoma, jei nesugebėsime pasaulio matyti iš pakraščiuose esančiųjų perspektyvos. Tuo tarpu dabartinis žvilgsnis į mūsų namus yra nulemtas vyrų, dažniausiai vakariečių ar iš šiaurinio pusrutulio. Amžius nepaisėme, be kita ko, ir moterų žvilgsnio. Jei jo būtų buvę daugiau, galbūt matytume mažiau prekių ir daugiau santykių, būtų daugiau perskirstymo, daugiau turinčiųjų dėmesio neturintiems, daugiau tikrovės ir mažiau abstraktumo, daugiau turinio ir mažiau kalbų.
„Negalime toliau išstūminėti skirtingų požiūrių iš ekonominės praktikos ir teorijos, taip pat iš Bažnyčios gyvenimo. Todėl ypatingai džiugu matyti, kiek daug jaunų moterų dalyvauja „Pranciškaus ekonomikos“ projekte“, – pažymėjo Pranciškus ir pridūrė, jog visapusiška ekonomika yra ta, kuri kuriama su vargšais ir dėl vargšų, atsižvelgiant į visas skurdo formas. Kokie šiandien yra ekonomikos disciplinos pakraščiai? Nepakanka mąstyti apie vargšus, reikia mąstyti su jais. Ir teologijoje pernelyg dažnai mąstėme apie vargšus, o ne su jais. Iš studijų objekto jie turi virsti subjektais, nes kiekvienas asmuo turi ką pasakyti. O net galimybės neturėjimas kalbėti ir būti rimtai vertinamam yra pati pirmoji vargšų skurdo, orumo ir pagarbos nepripažinimo forma.
Kelio ekonomiką popiežius susiejo su Jėzaus ir jo mokinių, nuolatos buvusių kelyje, patirtimi. Panašiai kaip šv. Pranciškus Asyžietis dėl Evangelijos pradėjo savo revoliuciją, taip pat ekonominę, leidosi į kelią, dažnai rizikingą, priklausantį nuo kitų, sutiktų pakelyje, maloningumo. Ir ekonomika yra disciplina, kuri turi prašyti kitų pažinimo sričių pagalbos. Kaip keliautojas piligrimas žino, kad kelias yra dulkėtas, taip ir tie, kurie nori keisti pasaulį vardan bendro gėrio, turi išdrįsti susitepti rankas, konkrečiai įsipareigoti. Būti šv. Pranciškaus ekonomistais ir verslininkais taip pat reiškia būti taikos žmonėmis bei nerasti taikos, kol taikos nėra.
„Brangūs jaunuoliai, nebijokite įtampų ir konfliktų, stenkitės kasdien juose gyventi ir padaryti juos žmogiškesnius. Patikiu jums užduotį saugoti bendrus namus ir turėti drąsos keliauti“, – kalbėjo popiežius. Tai nelengva, pastangų vaisiai bažnytinėse bendruomenėse ir ekonominėse tikrovėse nėra greiti, o tikrovė dažnai atrodo nepakeičiama. Todėl taip pat reikia kantrybės ir sumanumo, atvirumo ir iniciatyvos. Taip pat naujų ryšių ir sąsajų, nes naujo pasaulio troškimas yra paplitęs plačiau nei gali pasirodyti.
„Jums yra daugiau vietos nei atrodo. Todėl prašau jūsų ir toliau aktyviai vienytis, tiesiant tikrus tiltus tarp žemynų svarbiais klausimais, kurie galutinai išves žmoniją iš kolonizmo ir nelygybės eros. Suteikite visuotinei brolybei veidus, turinį ir projektus. Būkite visapusišką žmogaus vystymąsi skatinančio ekonominio ir verslo gyvenimo pradininkai. Pasitikiu jumis ir niekada nepamirškite, kad linkiu jums labai daug gera“, – sakė popiežius Asyžiaus susitikimo dalyviams. (RK / Vatican News)
