Popiežius pasveikino charizminio atsinaujinimo judėjimo narius
Praėjo penkeri metai, priminė Pranciškus, nuo „Charis“ darbo pradžios, ir naudinga paklausti savęs apie tai, kokia šio judėjimo sveikata, o ypatinga – bažnytinė branda. Katalikiškas charizminio atsinaujinimo judėjimas yra tarsi malonės srovė, o „Charis“ – tarnystė, kuri padeda bendruomenėms nenukrypti nuo kelio ir yra tarsi langas, prie kurio verta prisiartinti ir pažvelgti į tą dovanų įvairovę, kurią visur sužadina Šventoji Dvasia. „Charis“, linkėjo popiežius Pranciškus, tepadeda pavienėms grupėms išsilaisvinti iš siaurų įsitikinimų, pamatyti platesnį bažnytinį horizontą. Pranciškus prisiminė vienos, jo žodžiais, šventos vienuolės žodžius: kai kurie katalikai gali būti kaip žirgai su akidangčiais, kurie mato tik tai, kas priešais juos.
„Jūs, ačiū Dievui, siaurą žvilgsnį įveikėte ir kovojate su tuo: man tai patinka!“, – sakė popiežius susitikimo dalyviams. Pranciškus priminė, kad ankstesniame susitikime palinkėjo charizminio atsinaujinimo bendruomenėms būti „naujo gyvenimo seminarijomis“ visiems ir bet kam, ypač ten, kur tenka pirmą kartą pasiūlyti susitikti su Viešpačiu ir parodyti, jog Bažnyčia yra malonės, susitaikymo ir atgimimo vieta. Klaida manyti, kad tik didelės struktūros ir matomi lyderiai tai gali daryti. Tokios „seminarijos“ gali veikti ir parapijose. Kiekvienas savo širdyje teatsako, ar ėmėsi šio darbo.
Naujojo gyvenimo seminarijose asmenys gali pakeisti gyvenimą, pakeisti gyvenimo kryptį. Tai daug, bet tuo pat metu tai tik nauja pradžia, ką tik įžiebta ugnis, kuri turi būti kurstoma, kad neužgestų. Tai nuolatinės formacijos kelių, padedančių išlaikyti gautą malonę gyvą, augti maldoje, tikėjime ir moraliniuose dalykuose, dalyvauti sakramentiniame ir Bažnyčios bendruomenės gyvenime, uždavinys.
Pasak popiežiaus, „Charis“ vaidmuo yra skatinti charizmas – tarp jų ir reikalingas evangelizavimui ir misijoms – ne vien katalikiškame atsinaujinimo sąjūdyje, bet ir visoje Bažnyčioje. O skatinti nereiškia „kontroliuoti“. Kad charizma iš tiesų augtų, turime sekti paskui mūsų Mokytoją – Šventąją Dvasią. Iš pradžių galime patirti, kaip Sekminių rytą, sumaištį, bet vėliau Dvasia suderina skirtingas charizmas, ji moka tai padaryti.
Kitas svarbus „Charis“ veiklos aspektas – Šventosios Dvasios krikštą patyrusių asmenų šventumo ir dvasinės brandos stiprinimas. Patyręs Dvasios prisilietimą žmogus savaime netampa tobulu krikščionimi, bet turi eiti atsivertimo ir savęs dovanojimo keliu. Savęs dovanojimo Kristui ir kitiems, o ne vien savo „dvasinės gerovės“ keliu, patikslino Pranciškus.
Jis taip pat priminė, jog reikia saugotis nuolatinės Bažnyčios gyvenime pagundos vertinti ir teisti kitus, nustatinėti, kas yra „tikras charizmatikas“, skirstyti, „kas Petro, kas Pauliaus, kas Apolo“. Vietoj to popiežius palinkėjo būti gerais bendruomenių palydovais ir ganytojų pagalbininkais.
Nesileiskite sugundomi galios ir įtakos žaidimų, sakė Pranciškus, nes tikrasis uždavinys yra tarnauti ir rasti vietos kitiems, įskaitant jaunus žmones, iš kurių rasis naujų lyderių, pabrėžė popiežius Pranciškus, palinkėjęs ir mokėti šypsotis, nes tai tikro krikščioniško gyvenimo ženklas.
Galiausiai popiežius Pranciškus priminė, kad 2019 metų jo ir charizminio atsinaujinimo judėjimo susitikime jie kartu meldėsi už taiką, atsimindami Palestinos ir Izraelio prezidentų susitikimą Vatikane. O šiandien karas vėl viską griauna, netgi ankstesnių žingsnių taikos link atmintį, atima žmogiškumą, viską sunaikina. Vėlinių dieną, atsiminė popiežius, jis aplankė Britų sandraugos kapines Romoje ir ant antkapių matė žuvusiųjų amžių – nuo 20 iki 30 metų. Karas naikina jaunimą.
„Neleiskime, kad iš mūsų būtų pavogta taikos atmintis. Dabar jus kviečiu tyloje melsti taikos“, – susitikimo su katalikiško charizminio atsinaujinimo judėjimo nariais pabaigoje pakvietė popiežius Pranciškus. (RK / Vatican News)
