Popiežius vaikams: jūs esate ženklas kiekvieno suaugusiojo širdžiai

Jis priminė susitikimo temą – „Mokykimės iš berniukų ir mergaičių“. Reikia mokytis iš jų. „Galima ar negalima iš jūsų ko nors išmokti?“, – klausė Pranciškus ir sulaukė triukšmingo atsakymo. Pasak popiežiaus, susitikdamas su vaikais jis visada jaučiasi laimingas.

„Kaskart išmokote mane ko nors nauja. Pavyzdžiui, man primenate, koks gražus yra gyvenimo paprastumas ir kaip gera būti kartu! Tai dvi didžiulės dovanos“, – pažymėjo popiežius.

Šventasis Tėvas pakvietė vaikus kartu su juo garsiai skanduoti: „Gyvenimas yra dovana!“. O mes broliai ir seserys, mes – ne priešai vienas kitam, pridūrė jis.

Vaikai, tęsė popiežius, atvyko iš viso pasaulio, kad kaip broliai ir seserys susitiktų šiuose dideliuose namuose, kuriuos mums dovanojo Jėzus – Bažnyčios šeimoje, kurioje Viešpats priima visus švelniai apglėbdamas.  

„Norėčiau taip pasveikinti jus, kiekvieną atskirai, bet jūsų tiek daug, tad visiems noriu pasakyti, jog esate nuostabūs, jog jūsų amžius yra nuostabus, raginu jus žengti pirmyn“, – sakė vaikams ir jaunuoliams Pranciškus, primindamas ir tuos vaikus, kurie, kaip gerai žinome, šiuo momentu kenčia nuo įvairių nelaimių, karo, ligų ir skurdo, nes yra ir negerų žmonių, kurie dar bloga, sukelia karus. „O jūs, norite daryti bloga? Ar norite padėti?“, – klausė popiežius ir gavo patvirtinantį atsakymą į antrąjį klausimą.

Vaikai, sakė Šventasis Tėvas, pačiu savo buvimu yra ženklas ir klausimas kiekvieno suaugusiųjų širdžiai. Jie turi žvelgti į vaikų spontaniškumą ir girdėti jų žinią.

Po šio įžanginio popiežiaus Pranciškaus žodžio ir pasveikinimo, jo ir vaikų bei jaunuolių susitikimas tęsėsi klausimų ir atsakymų forma.

Ar vaikai galės išgelbėti žemę, klausė devynerių metų amžiaus Izidora iš Brazilijos. Vaikai paprastai, bet iš esmės supranta, kad griauti planetą, kuri mums teikia viską, ko reikia gyvenimui, pradedant nuo oro, – tai griauti savo pačių gyvenimą. Todėl visi turime saugoti mūsų žemę.

Palestinietiškų šaknų mergaitė Ranija, 12 metų amžiaus, klausė, ar vėl artinamės prie pasaulinio karo ir tolstame nuo taikos? Karo židiniai vieni matomi labiau, kiti mažiau, liepsnoja visame pasaulyje. Pasaulis išgyvena karą „dalimis“ ir matome, koks baisus yra karas. Tada taip pat suprantame, kokia graži taika, sakė  Pranciškus. Jis pakvietė visus vaikus akimirkai nutilti, pagalvoti apie Ranijos žemę.

Dešimtmetis Massimo iš Romos pasiteiravo, ką popiežius sapnuoja naktį? Dažniausiai, pripažino Pranciškus, jis tiesiog miega, o kartais susapnuoja tai, ką matė pats būdamas vaikas ir jaunuolis. Tačiau sapnuoti yra labai puiku, pabrėžė popiežius, žaisdamas žodžio prasme: italų kalboje „sapnuoti“ taip pat gali reikšti „svajoti“.  

Kaip kurti taiką, klausė devynerių metų amžiaus Ivanas iš Ukrainos. Pasak popiežiaus, tai sunkus klausimas, į kurį nėra lengvo atsakymo. Lengviau pasakyti, kodėl kyla karas – dėl neapykantos, keršto, noro kirsti, instinktyviai. O kaip kurti taiką? Kiekvienas tepagalvoja tyloje. O jis gali pridurti, kad taikai reikia širdies ir ištiestos rankos.

Jei neklauso tavęs, tai kaip paklausys mūsų, vaikų, klausė vienuolikos metų Kim Ngan iš Vietnamo. Dideliems, sakė Pranciškus, reikia įsiklausyti, ką sako vaikai, jie sako tai, ką mato, jų balsas būtinas. „Pasakykite suaugusiems, kad esate taikos šaukliai“, – kvietė popiežius.  

Kodėl niekas neapgina kare žudomų vaikų, paklausė Antranikas iš Sirijos. Vaikų, kitų nekaltų žmonių, ne vien kareivių, žūtis, sakė popiežius, iš tiesų atskleidžia karo piktumą ir žiaurumą. Popiežius vėl pakvietė visus tyloje pagalvoti apie kare žūstančius vaikus. Kažkas karą sukelia, o jie sumoka šios kruvinos puotos kainą. Pranciškus pakvietė sukalbėti „Tėve mūsų“ maldą už visus žuvusius vaikus.

Dvylikos metu Paulina iš Kongo paklausė, kas popiežiui buvo svarbiausia gyvenime? Jam sunku išrinkti vieną atsakymą, pripažino Pranciškus, nes jo gyvenime būta ir yra labai daug svarbių dalykų. Tačiau jis gali patarti dažnai pagalvoti ir atsiminti laimingus gyvenimo momentus, o nelaimingus, visi tokių patyrėme, patraukti į šalį. „Atsiminkite laimingą momentą“, – pakvietė vaikus popiežius.

Sofija iš Filipinų, devynerių metų amžiaus, klausė, kaip popiežius nusiramina po to, kai supyksta. Kartais išties supykstąs, bet nesikandžiojąs, juokėsi popiežius. Taip pat galįs perduoti naudingą patarimą, kurį pats girdėjo būdamas vaikas: kai supyksti ir nori atsikirsti, prieš tai išgerk stiklinę vandens. Tai padeda nesikandžioti.

Panašų klausimą uždavusiam Susai iš Samoa salos Pranciškus sakė, kad yra labai susirūpinęs dėl aplinkos, dėl ledynų tirpimo, vandens lygio kilimo, dėl sunkiai nusakomo teršimo. Būkime visi susirūpinę dėl gamtos, dėl aplinkos. Jokiais būdais neišmeskime net kokakolos buteliuko į upę ar jūrą.

Klausimus taip pat uždavė Chrisas iš Haičio, Driu iš Australijos, Salma iš Ganos, Celestė iš Peru, Lukselė iš Afrikos. Susitikimo pabaigoje Pranciškus dar kartą pakartojo, jog taika yra vienas iš gražiausių dalykų, apie kuriuos jie kalbėjosi, pakvietė vienas kitam taikos ženklan ištiesti ir paspausti ranką, prieš palaiminimą pakvietė sukalbėti „Sveika, Marija“ maldą, o palaiminimo metu mintimis susisieti su savo šeima ir su tais, su kuriais nori pasidalyti šiuo palaiminimu vardan Visagalio Dievo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios.

 (RK / Vatican News)