Šventojo Sosto paminklosaugos komisijai – šimtas metų
Popiežius laiške priminė, kad, 1923 m. steigiant komisiją, jos kūrėjai įvardino du pagrindinius komisijos tikslus: vieningiau suderinti ir tęsti Šventojo Sosto istorinio ir kultūrinio paveldo apsaugą bei paminklų priežiūrą ir, atsižvelgiant į visuotinai pripažintą Vatikanui priklausančių paminklų reikšmę, tiksliau apibrėžti atitinkamas atsakomybes bei kompetencijas.
Apžvelgdamas Šventojo Sosto paminklosaugos ištakas, Pranciškus priminė Italijos pusiasalio valstybių, ypač Bažnyčios valstybės, indėlį istoriniame procese, kuris leido įsisąmoninti kultūrinio paveldo humanistinę vertę ir svarbą saugoti paveldą. Nuo XV a. popiežiai dėjo daug pastangų, kad užkirstų kelią antikos archeologinių paminklų išvežimui iš Romos į kitas Europos sostines, o nuo XVI iki XVII a. skelbtais dekretais siekė sustabdyti meno vertybių plėšimą ir pardavimą.
Šventojo Sosto suformuluoti juridiniai kultūrinių vertybių apsaugos principai, pvz., dėl kultūrinio paveldo viešosios naudos – publica utilitas – samprata vėliau įsitvirtino Europos kraštų ir viso pasaulio teisės aktuose. Pagal šią iš romėnų teisės kilusią sampratą, ne tik viešoji, bet ir privati nuosavybė yra pavaldi bendrojo gėrio poreikiams, pažymėjo laiške popiežius primindamas valstybių teisę normuoti ir drausti paveldo nusavinimą ir išvežimą, jo juridinę apsaugą ir mokslinę priežiūrą. 2001 m. Vatikano valstybė priėmė įstatymą dėl savo ir Šventojo Sosto kultūrinių vertybių apsaugos, kuris, pasak popiežiaus, dabar turi būti atnaujintas, kad veiksmingiau atitiktų pasikeitusias istorines ir socialines sąlygas, kaip ir tiek Vatikano, tiek tarptautinių organizacijų teisės aktų raidą.
Pranciškus, be to, pažymėjo, kad Vatikano Miesto valstybės ir Šventojo Sosto kultūrinio paveldo saugojimo svarba pagrįsta dar ir tuo, kad šis paveldas yra apčiuopiamas Viešpaties buvimo pasaulyje ženklas ir regima Bažnyčios gyvenimo išraiška su jos liturginiais veiksmais, tikėjimo skelbimu, artimo meilės darbų vykdymu.
Pranciškus laiške pacitavo savo pirmtako Benedikto XVI, pasak jo, toliaregiškus žodžius, labai tinkančius visoms Vatikano ir Šventojo Sosto turimoms kultūrinėms vertybėms:
„Visai pagristai galima sakyti, kad Vatikano muziejai yra nepaprastas būdas evangelizuoti, nes per eksponatus lankytojams suteikia iškalbingą liudijimą apie nuolatinę Dievo ir žmogaus sampyną tautų gyvenime ir istorijoje.“ (SAK / Vatican News)
