Trečiadienio katechezė. Džiaugsmas visada lydi susitikimą su Viešpačiu
Pasak jo, keturiomis katechezėmis apie pagrindines šio apaštalinio paraginimo temas jis užbaigs ciklą apie apaštalinį uolumą, kuriame iki šiol apžvelgė įvairius Evangelijos skelbėjus ir liudytojus.
„Aš skelbiu jums didį džiaugsmą“, – sako angelas piemenims (Lk 2, 10). Koks šio džiaugsmo motyvas? Gražus nutikimas, netikėtumas, smagi žinia? Ne, kai kas daugiau: tai asmuo, tai Jėzus. Jėzus yra džiaugsmas. Jis yra Dievas, kuris tapo žmogumi ir atėjo pas mus.
„Klausimas, brangūs broliai ir seserys, yra ne „ar“ jį skelbti, bet „kaip“skelbti, ir šis „kaip“ yra džiaugsmas. Arba skelbiame Jėzų su džiaugsmu, arba jo neskelbiame, nes bet koks kitas būdas skelbti Jėzų negali atskleisti tikrosios Jėzaus tikrovės“, – sakė popiežius Pranciškus.
Dėl šios priežasties viskuo nepatenkinto, liūdno ar, dar blogiau, apmaudo ir nuoskaudų apimto krikščionio skelbimas bus mažai tikėtinas. Jis kalbės apie Jėzų, bet niekas juo netikės, jei jo veidas bus bedžiaugsmis. Svarbu rūpintis savo jausmais. Evangelizuojama ne spaudimu, bet pilnatve ir dovanojimu. Evangelizavimas nesiremia ideologijomis. Jokia ideologija nėra Evangelija. Evangelija yra skelbimas, džiugus skelbimas. Ideologijos yra šaltos, o Evangelija teikia šilumą ir sužadina šypseną veide, kuri liudija apie sielą palietusią Gerąją Naujieną.
Jėzus, gyvas, čia esantis, yra džiaugsmo pagrindas. Popiežius priminė Viešpaties ir dviejų mokinių, keliavusių į Emausą, susitikimą. Mokiniams Jėzus buvo bevirstąs atsiminimu, praeities tema, o čia jie vėl sutiko gyvą Asmenį ir taip pradžiugo, kad iš džiaugsmo net negalėjo patikėti. Tas pats įvyko tada, kai Jėzus aplankė mokinius Vakarienbutyje. Susitikimas su Viešpačiu, susitikimas su prisikėlusiu Jėzumi visada žadina džiaugsmą ir jei jo nėra, nėra ir tikro susitikimo su juo.
Ši Jėzaus ir mokinių susitikimo patirtis, pažymėjo popiežius trečiadienio katechezėje, mums sako, jog pirmieji, kurie turi būti evangelizuoti, esame mes patys. Mums, panardintiems į šiandienos skubą ir sumaištį, nesunku atsidurti tokioje situacijoje, kurioje tikėjimas išgyvenamas su subtiliu išsižadėjimo jausmu, su įsitikinimu, jog Evangelijos niekas nebesiklauso ir nebėra prasmės įsipareigoti jos skelbimui. Mus pradeda gundyti mintis, kad tegul „kiti“ eina savo keliu. Tačiau būtent šis momentas yra tas, kai reikia atsigręžti į Evangeliją ir atskleisti, jog Kristus yra visada jaunas, visada naujumo šaltinis (žr. EG, 11).
Tada, kaip ir tie du Emauso mokiniai, sugrįšime į kasdienį gyvenimą su pakylėjimu ir įkvėpimu, kurį jaučia tie, kurie ką tik aptiko lobį. Šie mokiniai džiūgavo, nes vėl atrado Jėzų, o šis susitikimas vėl pakeitė jų gyvenimą. Jie vėl pamatė, kad aplink daug brolių ir seserų, kuriems reikia vilties žodžio.
Evangelijos laukiama ir šiandien Jos reikia šiandienos žmogui, kaip ir visų laikų žmogui. Jos reikia net užprogramuoto nepatiklumo ir institucionalizuoto sekuliarizmo civilizacijai. Jėzaus ypač reikia visuomenei, kuri ištuštino religinio jausmo erdves. Dabar yra palankus metas skelbti Jėzų.
„Todėl norėčiau dar kartą visiems pasakyti: „Evangelijos džiaugsmas pripildo širdį ir visą gyvenimą tų, kurie sutinka Jėzų““, – pasakė Pranciškus. Tie, kurie leidžiasi būti jo gelbėjami, yra išlaisvinami iš nuodėmės, liūdesio, vidinės tuštumos, uždarumo. Su Jėzumi Kristumi džiaugsmas visada atgimsta: to neturime pamiršti. O šio džiaugsmo nejaučiantys turėtų savęs paklausti, ar iš tiesų sutiko Jėzų. Džiaugsmas yra Evangelijos kelias.
„Kviečiu kiekvieną krikščionį, bet kurioje vietoje ir situacijoje, atnaujinti susitikimą su Jėzumi Kristumi. Kiekvienas iš mūsų šiandien teskiria šiek tiek laiko, kad pagalvotų – „Jėzau, tu esi manyje. Noriu susitikti tave kiekvieną dieną. Tu esi asmuo, ne idėja. Tu – kelio pakeleivis, o ne programa. Tu – Meilė, kuri išsprendžia problemas. Tu esi evangelizavimo pradžia. Tu, Jėzau, esi džiaugsmo versmė. Amen“, – meldė popiežius lapkričio 15 dienos katechezėje. (RK / Vatican News)
