Visų Šventųjų vidudienio malda. Šventumas – dovana ir kelias
„Šventumas yra Dievo dovana, kurią gavome per Krikštą, – sakė Pranciškus. – Jei leidžiame jai augti, ji gali visiškai pakeisti mūsų gyvenimą, nušviesdama jį Evangelijos džiaugsmu. Todėl ir šventieji yra ne nepasiekiami ar tolimi didvyriai, bet tokie pat žmonės kaip mes, mūsų draugai, kurių išeities taškas yra ta pati dovana, kurią ir mes esame gavę.“
Pasak popiežiaus, visi ir ne vieną kartą esame sutikę šventųjų – gerų, dosnių žmonių, kurie, Dievo padedami, gyveno pagal gautą dovaną ir leido, kad juos diena iš dienos veiktų Šventoji Dvasia. Šventumas yra dovana, suteikiama visiems, kad visi galėtų laimingai gyventi. O kai gauname dovaną, kokia būna pirmoji mūsų reakcija? Esame laimingi, nes tai reiškia, jog kažkas mus myli. Esame palaiminti, kaip tie, apie kuriuos Jėzus kalba šiandienės iškilmės Evangelijoje.
Tačiau dovana, tęsė Pranciškus, reikalauja ir mūsų atsakomybės. Dovaną reikia priimti ir jos neiššvaistyti. Vatikano II Susirinkimas tai primena teigdamas, kad visi pakrikštytieji yra gavę kvietimą savo gyvenime išlaikyti ir ugdyti gautą šventumą (plg. Lumen gentium, 40). Štai kodėl šventumas – tai ir kelionė, kurioje dalyvaujame visi kartu, vieni kitiems padėdami, vienydamiesi su visais šventaisiais.
Šventieji yra mūsų vyresnieji broliai ir seserys, kuriais visada galime pasikliauti. Jie mus palaiko. „Jie yra nuoširdūs draugai, kuriais galime pasitikėti, nes jie trokšta mums gero, nebado į mus pirštais ir niekada mūsų neišduoda. Jų gyvenimai yra mums pavyzdys, jų malda – pagalba. Kartu su jais sudarome didelę keliaujančią šeimą, Bažnyčią.“
„Šventumas yra dovana ir kelionė, – pakartojo Pranciškus. – Tad galime savęs paklausti: ar prisimenu, kad esu gavęs Šventosios Dvasios dovaną, kuri kviečia mane į šventumą ir padeda jį pasiekti? Ar dėkoju jai už tai? Ar jaučiu šalia savęs šventuosius, ar kreipiuosi į juos?“
Trumpą katechezę popiežius baigė malda, kad Marija, Visų Šventųjų Karalienė, padėtų mums pajusti dovanos džiaugsmą ir paskatintų mumyse didesnį amžinojo tikslo troškimą.
***
Po „Viešpaties angelo“ maldos Pranciškus paminėjo lapkričio 2-ąją minimą mirusiųjų atminimo dieną – Vėlines. Popiežius šią dieną aukoja Mišias britų Tautų Sandraugos karių, žuvusių per Antrąjį pasaulinį karą, kapinėse Romoje.
„Toliau melskimės už žmones, kenčiančius nuo šių dienų karų. Nepamirškime kenčiančios Ukrainos, nepamirškime Palestinos, nepamirškime Izraelio, nepamirškime kitų regionų, kur vyksta karai“, – prašė popiežius. (jm / Vatican News)