Popiežius kreipėsi į krikščionis darbininkus
Statybų aikštelės įrengiamos, kai turima sumanymų apie ateitį. Bet kartais jos apleidžiamos ir alsuoja tuštuma, kartais perpildytos ir apimtos karštligiškos skubos.
Tuščia statybų aikštelė dažnai kalba apie darbo trūkumą ir žaizdą, kurią šis trūkumas palieka žmonių orumui. Šis taip pat žeidžiamas, kai trūksta stabilumo, kai asmenys tarsi eina siauru ir po kojomis nuolatos trupančiu taku, jau studijų metu būdami priversti atsisakyti tokių svarbių gyvenimo pasirinkimų, kaip kurti šeimą, susilaukti vaikų. Ši tuštuma slegia, numarina svajones, atima motyvaciją. Todėl taip svarbu priešintis šios tuštumos sklidimui daugybės jaunuolių, kurie nebemato tolesnio tikslo, širdyse, nes jų gyvenimo galimybės įstrigo trumpalaikių laikinų darbų ir žemų atlyginimų labirinte.
„Brangūs bičiuliai, nors šiandien darbo aikštelėse susiduriame su šiomis situacijomis, norėčiau jus pakviesti neprarasti vilties, nes darbas visada savyje išsaugo unikalų ir nepakeičiamą vilties pašaukimą. Ši viltis nėra nuo aplinkybių priklausantis optimizmas, bet pasitikėjimas, kuris gimsta su atsidavimu kuriant bendrąjį gėrį. Darbas yra vilties pamatas, būdas jaustis aktyviais gėrio kūrėjais“, – pažymėjo popiežius Pranciškus Italijos krikščionių darbininkų asociacijos konferencijos nariams ir pridūrė, jog rūpinamasis kitais yra geriausias būdas nesirūpinti nereikalingais dalykais. „Tegul darbas vėl tampa vilties ir svajonių statybų aikštele!“ – palinkėjo jis. Pasak popiežiaus, kad netrūktų tokio galimybių ir gyvenimo teikiančio darbo, turi bendradarbiauti visos pusės – valstybė, ugdymas, verslas ir įmonės, taip pat ir Bažnyčia. Tik taip bus įveikti nevaisingi prieštaravimai, pasidalijimas į stovyklas, gimstamumo krizė, pagarbos saugiai darbo aplinkai trūkumas. (RK / Vatican News)
