Popiežius prefektams: derinkite įstatymą su žmogiškumu
Popiežius taip pat pacitavo vieną Ambraziejaus frazę – „Jūs galvojate, kad laikai blogi, metas varginantis ir sunkus. Bet gerai gyvenkite ir pakeisite šiuos laikus“. Ši graži frazė, pažymėjo Šventasis Tėvas prefektams, gerai nusako ir jų tarnybą – užtikrinti, kad jų teritorijose žmonės gerai gyventų. Tai jie daro tarpininkaudami tarp valstybės ir teritorijų, tarp centro ir dalių, rūpindamiesi bendru gėriu ir pavienių žmonių poreikiais. Prefektūros funkcijos leidžia žmonėms pajusti valstybės dėmesį, įskaitant viešos tvarkos užtikrinimą, įvairias paslaugas asmenims ir bendruomenėms. Popiežius išsamiau paminėjo tris dalykus: viešąją tvarką, rūpinimąsi aplinka ir migrantų srauto tvarkymą.
Viešos tvarkos užtikrinimas yra prioritetinis ir labai delikatus prefektų uždavinys, mat tenka reaguoti ir spręsti nenuspėjamas krizes, derinti pagarbą įstatymui ir žmogiškumą. Teisėtumas ir žmogiškumas turi žengti kartu, kad potvarkiai būtų tinkamai įgyvendinti ir kartu būtų deramai gerbiami suklydę asmenys, kad aukų apsauga būtų suderinta su teisingu elgesiu su nusikaltusiais. Prefektams taip pat tenka didelė rūpinimosi tvarkos palaikymo pajėgomis atsakomybė. Prefekto darbui itin tinka senas lotyniškas posakis – „tarnauk tvarkai ir tvarka tarnaus tau“. Tai išmintingi žodžiai, primenantys, jog geram viešos tvarkos užtikrinimui reikia ir asmeninės bei vidinės tvarkos. Ir kai taip yra, atsakomybė už viešąją tvarką nėra vien funkcija, bet tampa sąmoningu ir atsidavusiu pašaukimu kurti harmoningą sugyvenimą, kuriame galima išspręsti įvairius sunkumus, netaupant jėgų ir miego valandų. Šis darbas nusipelno didelio visų dėkingumo.
Kita svarbi prefektų užduotis yra reaguoti į aplinkos problemas, kai, pavyzdžiui, išsilieja upės ir kyla potvyniai, kai vieną ar kitą Italijos dalį sukrečia žemės drebėjimai.
„Jums tenka uždavinys geriausiu būdu tvarkyti turimus išteklius ir užtikrinti viešojo bei privataus sektoriaus sinergiją. Svarbu ir neatidėliotina tiek šiuo metu, tiek ateityje vienyti pastangas, kad laiku ir toliaregiškai apsaugotume mūsų bendrus namus“, – kalbėjo popiežius.
Trečiasis jo paminėtas aspektas buvo migracijos srauto tvarkymas lokaliu prefektūrų lygiu. Tai nėra lengvas uždavinys, mat dažnai susiduriama su traumuotais ir pasimetusiais žmonėmis. „Tai veidai, o ne skaičiai“, – pakartojo popiežius. Pasak jo, žinoma, jog ne vienas pabuvojo migrantų lageriuose šiaurės Afrikoje, kuriuose kankinama, pavergiama, žudoma. Migrantai negali būti palikti patys sau, jie turi būti integruojami ir remiami. Tai taip pat patenka į prefektų darbo sritį, kaip ir įsiklausymas į vietos gyventojus ir viešos tvarkos sugrąžinimas, kai kyla įtampos. Be gero migrantų palydėjimo ir integracijos, kyla pavojų. Ir, priešingai, kai gerai integruojama, migrantai padeda kraštui. Italijos kontekste tai primena kitą problemą – vaikų stygių, žemą gimstamumo lygį. Italijai reikia vaikų ir taip pat migrantų priėmimo kaip savo vaikų.
„Norėčiau palinkėti jums viso ko geriausia artėjančių Kalėdų proga: tegul Dievas, kuris įsikūnijęs apsigyveno ten, kur ir mes, laimina jus, laimina žmones ir teritorijas, kurioms tarnaujate. Ir nepamirškite melstis už mane. Ačiū“, – atsisveikino Pranciškus su Italijos prefektais. (RK / Vatican News)