Popiežius aukojo Gvadalupės Švč. M. Marijos šventės Mišias

Gruodžio 12-osios liturgine švente minimas Dievo Motinos apsireiškimas, įvykęs 1531 m. Meksikoje. Švč. Mergelė Marija pasirodė indėnui valstiečiui Jonui Didakui. Jo apsiauste stebuklingai išliko atvaizdas, kuris iki šiol yra saugomas Gvadalupės Marijos šventovėje. Gvadalupės Dievo Motina yra paskelbta visos – Pietų ir Šiaurės Amerikos – dangiškąja globėja.

Šiandien, kai švenčiame šią mylimą šventę, pirmiausia į galvą ateina Švenčiausios Mergelės atvaizdas, įspaustas paprastame valstiečio drabužyje, sakė Pranciškus Mišių homilijoje.  Pasak jo, tas visame pasaulyje gerai žinomas Gvadalupės Mergelės Marijos paveikslas – tai Viešpaties pirmosios mokinės atvaizdas, tai visų tikinčiųjų Motinos atvaizdas, tai ir visos Bažnyčios įvaizdis, tai paveikslas, įspaustas nuolankume to, kas esame ir ką turime, kas, iš šalies žiūrint, neatrodo labai vertinga, bet iš tiesų yra didinga tiek, kiek sugeba perteikti Dievo žinią.

Popiežius ragino atidžiai įsiklausyti į Gvadalupės Mergelės Marijos žodžius: „Argi nesu čia su jumis, argi nesu jūsų Motina?“ Švenčiausiosios Mergelės buvimas turi likti visam laikui įspaustas kukliuose Dievo tautos narių rūbuose, kvepiančiuose paprastais meilės gestais puoselėjamomis dorybėmis. Gvadalupės Marijos paveikslas – tai žinia, kad ji yra mano motina, kad ji yra čia, ir ši žinia gina mus nuo daugybės socialinių ir politinių ideologijų, kurioms Gvadalupės tikrovė dažnai naudojama. Gvadalupės žinia netoleruoja jokių ideologijų, sakė Pranciškus. (jm / Vatican News)