Dievo Gimdytojos iškilmė Vatikane: Dievo pasirinktas kelias
Pasak jo, stebina žodžiai „laiko pilnatvė“. Pranciškus priminė, jog kadaise laikas buvo matuojamas pripildant ir ištuštinant didelius indus, amforas. Jas užpildžius baigdavosi vienas ir prasidėdavo naujas laiko tarpas. Štai laiko pilnatvė – istorijos amfora pripildoma, liejasi dieviškoji malonė, Dievas padedamas moters, tampa žmogumi.
„Ji yra Dievo pasirinktas kelias“, – pažymėjo popiežius. Motina yra laiko centre. Dievas panoro per moterį pakeisti istorijos kryptį. Šventasis Raštas primena mums ištakas, Pradžios knygą, užsimindamas, jog Motina su Kūdikiu žymi naują pradžią ir naują kūriniją. Išganymo laiko pradžioje yra Dievo Motina, mūsų šventoji Motina.
Tad gražu, kad nauji metai pradedami Dievo Motinos švente, o Dievo tauta, kaip kadaise Efese, džiugiai skelbia – „šventoji Dievo Motina“. Šie žodžiai yra tikrumo, jog Viešpats, vaikelis motinos rankose, visam laikui mūsų žmogiškumą padarė ir savo. „Dievo Motina“ – šiais žodžiais skelbiame amžiną Viešpaties sandorą su mumis. Tai ne vien tikėjimo, bet ir vilties tiesa – Dievas žmoguje ir žmogus Dieve.
Taigi, laiko pilnatvėje Dievas atsiuntė Sūnų, gimusį iš moters. Tačiau apaštalas Paulius tuoj pat pamini dar vieną atsiuntimą – „Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!” (žr. Gal 4, 6). Ir čia matome Dievo Motiną – visų pirma Dvasia nužengė ant Marijos (žr. Lk 1, 35), o po to – ant apaštalų. Per Mariją Viešpats tapo mūsų broliu, per ją Dvasia ir mūsų širdyse šaukia „Aba, Tėve“. Marijos motinystė yra tiesiausias ir lengviausias kelias pažinti tėvišką Dievo švelnumą. Motina veda mus prie tikėjimo, kuris yra ne teorija ar įsipareigojimas, bet didžiulė dovana, paverčianti mus mylimais vaikais, Tėvo meilės buveinėmis. Todėl priimti Motiną į savo gyvenimą yra ne pamaldumo pasirinkimas, bet tikėjimo poreikis.
Padedama Marijos, tęsė popiežius, Bažnyčia turi iš naujo atrasti savo moteriškąjį veidą, tapti panašesnė į tą, kuri kaip moteris, Mergelė ir Motina yra tobulas modelis ir figūra (žr. Lumen Gentium, 63). Taip pat ir tam, kad Bažnyčioje būtų vietos moterims ir kad jos sielovada, sudaryta iš rūpesčio ir globos, kantrybės ir motiniškos drąsos, būtų vaisinga. Ir pasauliui reikia atsigręžti į motinas ir moteris, kad rastų taiką, išsivaduotų iš smurto ir neapykantos spiralės, kad žvilgsnis taptų žmogiškas, kad matytų širdimi. Kiekviena visuomenė turi priimti moters kiekvienos moters – dovaną: gerbti ją, branginti, vertinti, žinodama, kad tas, kuris sužeidžia nors vieną moterį, paniekina ir Dievą, gimusį iš moters.
Marijos vaidmuo svarbus laiko pilnatvei ir kiekvieno žmogaus gyvenimui: kas geriau už Motiną žino savo vaikų poreikius? Tai matome Kanos vestuvėse, kupinų vandens indų pavertimo vynu ženkle, kurį Jėzus padarė pastūmėtas Marijos, pastebėjusios stoką. Tai pirmasis viešas ženklas, taip pat tam tikra pradžia. Būtent vaikų poreikiai ją, Motiną, paskatina paprašyti Jėzų įsikišti. Marija žino ir mūsų poreikius, trokšta, kad mes pasiektume pilnatvę, kad mūsų trūkumai, vienatvė ir tuštumos būtų pripildytos. „Kas gali tai padaryti, jei ne Marija, pilnatvės Motina?“, – klausė popiežius.
Kai kyla pagunda užsidaryti savyje, eikime pas ją. Kai nepajėgiame išnarplioti gyvenimo mazgų, ieškokime jos pagalbos. Šiandienos taikos tuštumai reikia Motinos, kuri iš naujo suburtų žmonių šeimą. Žvelkime į Mariją, kad taptume vienybės skatintojais, darykime tai su Motinos, kuri rūpinasi savo vaikais, kūrybingumu: ji juos sukviečia ir paguodžia, išklauso ir nušluosto jų ašaras. „Patikėkime Dievo Motinai naujus metus“, – pakvietė Pranciškus. Marija, vesdama pas Jėzų, kiekvieno laiko pilnatvę, padės mums pasiekti ir savo gyvenimo pilnatvę. Nes, kaip buvo pasakyta, „ne laiko pilnatvė lėmė Dievo Sūnaus atsiuntimą, bet, priešingai, Sūnaus atsiuntimas lėmė laiko pilnatvę“ (žr. M, Liuteris, Vorlesung über den Galaterbrief 1516–1517, 18). Tegul šie metai būna pripildyti Viešpaties paguodos. Tegul šie metai būna pripildyti Marijos, šventosios Dievo Motinos, motiniško švelnumo.
Homiliją Šventasis Tėvas užbaigė kvietimu tris kartus paskelbti: „Šventoji Dievo Motina! Šventoji Dievo Motina! Šventoji Dievo Motina!“
(RK / Vatican News)
