Lietuvos spaudos apžvalga (sausio 28 d.)
Praėjusį penktadienį Kaune Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje meldėsi katalikų, ortodoksų (tiek Konstantinopolio patriarchato egzarchato, tiek su Maskvos patriarchatu kanoniškai susijusios Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupijos), taip pat Jungtinės metodistų bažnyčios, evangelikų reformatų ir maldos namų šeimininkų, evangelikų liuteronų dvasininkai bei bendruomenių nariai. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pradėjo ekumenines pamaldas pasidžiaugdamas: „Dievo svajonė – kad visi būtų viena Kristuje. Tad šis krikščionių susirinkimas yra tarsi Dievo svajonės išsipildymas“. Skirtingų konfesijų celebrantai pasidalijo trumpomis homilijomis, apmąstydami Luko evangelijos palyginimą apie gailestingąjį samarietį.
Šiaulių skirtingų konfesijų krikščionys kasmet meldžiasi ir švenčia vienybę nenutrūkstamai jau 25-erius metus. Praėjusį sekmadienį tikintieji iš skirtingų Šiaulių bažnyčių po sekmadieninių pamaldų savo bendruomenėse rinkosi į vyskupijos pastoracinį centrą, kur įvyko ekumeninės pamaldos, skirtos Maldos už krikščionių vienybę savaitei. Ekumeninių pamaldų metu skambėjo giesmės, kurias atliko Veikliųjų žmonių bendrijos broliai, Šiaulių ekumeninis choras „Sekminių miestas“, Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis“ šlovinimo grupė. Susirinkę dvasininkai ir krikščioniškų misijų atstovai meldėsi ir liudijo papildydami vienas kitą. Mintimis dalijosi Šiaulių veikliųjų žmonių bendrijos, Šiaulių Naujosios apaštalų bažnyčios, Tarptautinės Gideono misijos atstovai, broliai iš Kamerūno. Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis“ pastorė Anželika Krikštaponienė priminė Augustino ir Bažnyčios tėvų alegorinio samariečio istorijos aiškinimo prasmes. Apmąstymais gailestingojo samariečio tema dalijosi vyskupijos jaunimo centro vadovas kunigas Arūnas Jankauskis, o vyskupas Eugenijus Bartulis apibendrindamas sakė: meilė Dievui yra meilės artimui šaltinis. Ekumeninių pamaldų aprašymas bei vaizdo įrašas pateikiamas Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis“ svetainėje.
Ketvirtadienį ekumeninės pamaldos švęstos Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono evangelisto bažnyčioje.
„Krikščionių vienybės ir nevienybės temas nuotaikingai apkalba tinklalaidės „Trys davatkos“ kūrėjai: katalikas Simonas Bendžius, ortodoksas kunigas Gintaras Sungaila ir evangelikas Laurynas Jacevičius. Jau devintasis šios humoru paskanintos tinklalaidės pokalbis, kaip įprasta, pateikiamas portale Apologetika.lt ir Youtube kanale. Šį kartą „Trijų davatkų“ komandą papildė laidą per Marijos radiją vedęs Rimas Macevičius.
Šeštadienį Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje vyko Pal. Jurgio Matulaičio gimimo dangui minėjimas: skelbta katechezė, švęstos Mišios su Lietuvos vyskupais, melstasi prie pal. Jurgio Matulaičio relikvijų. Šia proga atlaidai vyko ir kitose pal. Jurgiui Matulaičiui dedikuotose bažnyčiose.
„Bernardinai.lt“ dienraštyje palaimintojo Jurgio Matulaičio gimimo Dangui dienai jo raštų mintimis dalijasi t. Jurgio dvasinio palikimo puoselėtoja ses. Viktorija Plečkaitytė MVS. Palaimintojo perteikiamą žinią ji susieja su artėjančiais jubiliejais, reikšmingais tiek Lietuvai, tiek visuotinei Bažnyčiai. Primenama apie Lietuvos atgimimo stebuklą, išsiskleidusį netrukus po Jurgio Matulaičio beatifikacijos iškilmių ir reiškiama viltis patirti t. Jurgis šypsenos liudijimą, skirtą susipriešinusiam, kariaujančiam pasauliui ir jame keliaujančiai šventai nusidėjėlių Bažnyčiai.
Sausio mėnraštyje „Artuma“ ses. Viktorija Plečkaitytė MVS kviečia aktyviai melsti, kad palaimintieji arkivyskupai Jurgis ir Teofilius būtų apvainikuoti šventųjų garbe. Ji primena dar prieš arkivyskupo Jurgio Matulaičio beatifikaciją išeivijos laikraštyje „Draugas“ paskelbtą kun. Stasio Ylos straipsnį iškalbinga antrašte „Kodėl laukti, o ne laužti“. Kviečiama intensyviau melstis altoriaus garbės visiems mūsų tautos kankiniams ir tikėjimo liudytojams: pasak autorės, „laužti“ reikia pirmiausia malda.
Praėjusį sekmadienį Vilniaus arkikatedroje Mišiomis minėtos 1963-1964-ųjų m. sukilimo 160-osios metinės, pamaldose dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai. Homilijoje Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas priminė sukilėlių manifesto žodžius, įkvėpusius laisvės žygiui: „nuo šios dienos nebėra nelaisvės, nes nebėra nei pono, nei bajoro, nei mužiko, nei žydo, o visi esame broliai, visiškai lygūs arba vienodi ir Viešpaties Dievo, ir mūsų brangiosios Tėvynės akyse“. Susiedamas su Dievo Žodžio sekmadienio liturginiais skaitiniais arkivyskupas kvietė šiuo neramiu laiku gręžtis į Dievą ir šauktis jo pagalbos: autentiška vienybė su Dievu dovanoja ir vienybę tarp žmonių.
Telšių vyskupas Algirdas Jurevičiaus paskelbė tekstą „Pamąstymai dėl Fiducia supplicans“, kuriuo aiškinama ši įvairiopų komentarų lydima Vatikano dikasterijos deklaracija. Vyskupas kviečia tikinčiuosius susipažinti šiuo išverstu į lietuvių kalbą dokumentu ir jo konkretaus taikymo nuorodomis, taip pat „ melstis už nereguliariose bei vienos lyties porose gyvenančių žmonių išlaisvinimą iš to, kas trukdo pilnai vykdyti Viešpaties valią“. Vysk. Algirdas Jurevičius Lietuvos vyskupų konferencijoje yra atsakingas už Bažnyčios mokymo (doktrinos) klausimus.
Sausio viduryje vykusiame LVK posėdyje buvo priminta nuostata, kad „vengtina kuria nors forma reiškiama parama konkretiems kandidatams į politines pareigas“, o reikšti tokią paramą vengtina be kita ko ir „institucinėse bei privačiose socialinių tinklų paskyrose, taip pat kitose informacijos sklaidos priemonėse“. „Bernardinai.lt“ dienraštyje šia tema skelbtame pokalbių cikle kalbinti istorikai, Bažnyčios ir valstybės santykių tyrinėtojai. Viename iš ciklo pokalbių prof. Vytautas Ališauskas, prisimindamas ambasadoriaus darbo patirtį, dalijasi mintimis, kaip Bažnyčia gali dalyvauti politinėje diskusijoje, laikydamasi savo socialinio mokymo principų, pavyzdžiui, gindama pabėgėlių teises.
Laikraštyje „XXI amžius“ Birutė Nenėnienė pasakoja apie Prienų kultūros centre vykusią tradicinę šventę pagerbiant iškilius darbus nuveikusius rajono žmones. „Metų žmogaus“ nominacija įteikta Prienų ir Naujosios Ūtos parapijų klebonui kun. Vaidotui Labašauskui. Šiuo metu jis rūpinasi Prienų Kristaus Atsimainymo bažnyčios, vienos seniausių medinių Lietuvos bažnyčių, išsaugojimu. Anksčiau darbavęsis Kybartų parapijoje ir ten taip pat pelnęs žmonių pagarbą nominantas sako: „Ateinama ne žvaigždėmis būti, bet tarnauti“.
Telšių vyskupija praneša apie sausio viduryje Kartenos kultūros centre vykusį kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos OFS (1771-1849) paminėjimą. Kartena priklauso kun. J. A. Pabrėžos kultūros keliui, nes čia devynis metus darbavęsis iškilus dvasininkas paliko gilų pėdsaką žmonių širdyse, o atsiminimai yra perduodami iš kartos į kartą. Žmonės nenustoja melstis prie kun. J. A. Pabrėžos kapo Kretingos kapinėse ir patiria malonių.
(Parengė K. Lukėnas)
