Popiežius akademikams: padėkite Bažnyčiai kalbėti šiuolaikiniais klausimais
Visų pirma jose primenama audiencijos proga – Katalikiškų universitetų federacijos šimtmetis – ir kai kurios susijusios aplinkybės. 1924 metais Pijus XI palaimino 18 universitetų asociaciją, kuri dar po 25 metų įgijo federacijos formą. Popiežius Pranciškus priminė, kad abejomis progomis buvo pabrėžiamas darbas kartu ir tai yra esminis uždavinys šiandieniniam kone dviejų tūkstančių katalikiškų universitetų ir fakultetų tinklui.
„Tik įsivaizduokime, koks galėtų būti veiksmingas ir operatyvus bendradarbiavimas, stiprinantis katalikiškų universitetų sistemą. Didelės fragmentacijos laikais privalome išdrįsti eiti prieš srovę ir vietoj abejingumo, poliarizacijos ir konfliktų globalizuoti viltį, vienybę ir santarvę“, – pastebi Pranciškus, primindamas vieną iš dominuojančių savo pontifikato temų. Su tuo organiškai susijęs ir taikos aspektas. Formaliame Katalikiškų universitetų federacijos įsteigimo akte Pijus XII palinkėjo, kad Federacija būtų taikos ir susitaikymo įrankis po baisaus karo. Deja, šiandien taip pat visur matome karo scenarijus, trečiąjį pasaulinį karą dalimis. Tad labai svarbu, kad katalikiški universitetai būtų pirmoje taikos kultūros eilėje.
Popiežius Pranciškus paminėjo savo pirmtako Jono Pauliaus II apaštalinę konstituciją Ex corde Ecclesiae („Iš Bažnyčios širdies“) katalikiškiems universitetams. Jos pavadinimas gali nustebinti, nes, rodos, tiksliau būtų kalbėti ne apie širdį, o apie protą. Tačiau tuo Jonas Pauliaus II norėjo pabrėžti, kad esminis kiekvieno Bažnyčios veiksmo motyvas yra ir turi būti meilė, ta pati meilė, kuria Dievas myli žmogų.
„Šiuo metu, kai net ugdymas, deja, tampa verslu, o dideli, beveidžiai ekonominiai fondai investuoja į mokyklas ir universitetus taip, kaip į biržą, Bažnyčios institucijos turi rodyti, kad jos yra kitokio pobūdžio ir veikia pagal kitokią logiką. Švietimo ir ugdymo uždavinys – tai ne tik tobulos mokymo programos, efektyvi įranga ar gera verslo vadyba. Universitete turi pulsuoti didelė aistra, vykti bendros tiesos, prasmės horizonto paieškos, toje pažinimo bendruomenėje, kur ranka būtų galima prisiliesti prie meilės dosnumo“, – rašo popiežius.
Popiežius savo audiencijos dalyviams linkėjo labai didelio „apetito“ – tokio apetito, apie kurį kalbėjo filosofė Hanna Arendt, tyrinėjusi šv. Augustino meilės sampratą. Apetito kaip troškimo, siekimo, polinkio. Taip pat kad jo nepakeistų ir neužgožtų biurokratija. Nepakanka akademinių laipsnių, būtina žadinti ir maitinti troškimą būti. Nepakanka konkurencingų karjerų, reikia atrasti pašaukimus, autentiškus gyvenimo kelius ir būdus prisidėti prie bendruomenių gyvenimo. Be abejo, reikia galvoti apie dirbtinį intelektą, bet negalima pamiršti ir dvasinio intelekto, be kurio žmogaus pats sau tampa svetimu. Universitetas yra pernelyg svarbus, kad apsiribotų tik savo laiko dvasia, nusigręždamas nuo didžiųjų žmogaus poreikių ir jaunuolių svajonių.
Pranciškus primena ir prieš šimtą metų mirusio Franzo Kafkos pasaką apie pelę, kuri, išsigandusi gyvenimo platybės, bando komfortiškai gyventi tarp dviejų sienų. Bet vieną dieną pastebi, kad sienos artėja viena prie kitos ir gali ją suspausti. Tad pradeda bėgti į vieną pusę, bet pamato spąstus. O katinas pataria „pakeisti kryptį“. Pelė taip ir padaro: bet tik tam, kad taptų katino grobiu.
„Negalime savo universitetų valdymo atiduoti baimei. Deja, taip būna dažniau, nei manome. Pagunda užsidaryti už sienų, saugiame socialiniame burbule, vengiant rizikos ar kultūrinių iššūkių, atsukant nugarą tikrovės sudėtingumui gali atrodyti patikimiausias kelias. Bet tai iliuzija! Baimė praryja sielą. Niekada neapjuoskite universiteto baimės sienomis. Neleiskite, kad katalikiškas universitetas tik imituotų tipiškas visuomenės, kurioje gyvename, sienas: nelygybės, nužmoginimo, netolerancijos ir abejingumo, daugybės modelių, kuriais siekiama stiprinti individualizmą ir nieko neinvestuojama į brolybę“, – pastebi popiežius. Taip, gali būti, kad ir sienomis apsitvėręs universitetas gali tapti prestižiniu ir duoti puikių akademinių rezultatų. Bet, kaip yra pasakęs mąstytojas Miguelis de Unamuno, „pažinimas dėl pažinimo nėra žmogiškas“. Kam tarnauja pažinimas? Ką jis keičia? Neutralumas yra iliuzija. Katalikiškas universitetas turi daryti tokius pasirinkimus, kurie atspindi Evangeliją. Jis turi užimti poziciją ir tai parodyti veiksmais, nebijoti evangeliškai „susitepti rankų“ tarnaudamas asmeniui ir keisdamas pasaulį.
Savo pastabas popiežius užbaigė svarbiu prašymu, kuris skiriamas visam katalikiškam akademiniam pasauliui.
„Prašau jūsų padėti Bažnyčiai dabartiniu istorijos momentu nušviesti giliausius žmogaus siekius pažinimu ir „vilties motyvais“ (žr. 1 Pt 3, 15). Padėti Bažnyčiai be baimės vesti dialogą didžiaisiais šiuolaikiniais klausimais. Padėkite mums kultūriškai išversti krikščioniško įkvėpimo turtus naujoms kartoms ir naujiems laikams atvira kalba. Nustatyti naujas mąstymo, mokslo bei technikos ribas ir jose gyventi subalansuotai bei išmintingai. Padėkite mums kurti kartų ir kultūrų sąjungas rūpinimuisi bendraisiais namais, vadovaujantis integralios ekologijos samprata, kuri iš tiesų atsiliepia į žemės ir vargšų skundą“, – rašo popiežius Pranciškus. (RK / Vatican News)
