Popiežius charizminio judėjimo vadovams: „dėkoju ir laiminu jūsų tarnystę“
Pačia savo prigimtimi charizminis judėjimas susijęs su malda, ypač šlovinimo malda. Tai labai svarbu. Pasaulyje, kuriame vyrauja turėjimo ir darymo kultūra, taip pat Bažnyčioje, kartais pernelyg užsiėmusioje renginiais – to reikia saugotis – mums visiems reikia skirti vietos padėkai, šlovinimui ir stebėjimuisi Dievo malone.
„Prašau jūsų, broliai ir seserys, ir toliau tarnauti Bažnyčiai, ypač per adoracijos maldą. Adoraciją, kurioje vyrauja tyla, kurioje Dievo Žodis yra svarbesnis už mūsų žodžius, adoraciją, kurios centre iš tiesų yra Viešpats, o ne mes“, – sakė popiežius. Kitas aspektas – tarnystė evangelizavimui – taip pat, galima sakyti, yra charizminio judėjimo DNR dalis. Širdyje priimta Šventoji Dvasia negali nepastūmėti išeiti ir skelbti Evangeliją. Šventoji Dvasia yra kūrybinga, pabrėžė Pranciškus, priminęs apaštalų istorijas – nė vienas neturėjo instrukcijų ir nuovokos, kaip apaštalauti. Tai Šventoji Dvasia pastūmėjo juos padaryti didžių dalykų. Ir visada reikia prisiminti, jog skelbiama visų pirma asmeniniu pavyzdžiu. Ilgos maldos ir gražios giesmės nebus itin naudingos, jei nebūsime kantrūs ir gailestingi savo artimui. Konkretus artumas, dažnai nematomas kitiems, yra tai, kas patvirtina mūsų skelbimą.
„Malda ir evangelizacija. Tačiau atvykote pas popiežių ne tik tam, kad būtumėte sutvirtinti šiuose dviejuose keliuose, kurie priklauso jūsų charizmai ir istorijai. Petro įpėdinis taip pat turi savo charizmą, kuri yra bendrystės charizma: būtent dėl jos jis gali ir turi jus sutvirtinti. Pirmiausia jūsų bendrystę su savo vyskupais. Gerai žinote, kad kiekvienoje konkrečioje Bažnyčioje bažnytiniai judėjimai visada turi siekti tikros bendrystės“, – pridūrė popiežius Pranciškus. O tikra bendrystė reiškia, reikia pakartoti, tarnystę visai parapijos arba vyskupijos bendruomenei, pagal vyskupo sielovadines gaires. Bendrystė taip pat turi persipinti su kitų judėjimų, draugijų ir būrelių liudijimais. Bendrystėje turi klestėti brolybė ir abipusė pagarba, taip pat skirtumams. Popiežius Pranciškus priminė ir savo paties nuostatų kaitą. Charizmatinis judėjimas, prisiminė jis, iš pradžių jam nepatiko ir jis netgi jį buvo prilyginęs sambos mokyklai. Bet kai tapo arkivyskupu ir susipažino su judėjimu iš arčiau, kai pamatė kaip jis dirba, pradėjo jį labai vertinti kaip bažnytinį judėjimą. „Iš širdies laiminu jus ir jūsų tarnystę“, – sakė popiežius charizminio judėjimo Italijoje vadovams. (RK / Vatican News)
