Popiežius: godumas griauna, o brolybė kuria

1963 m. spalio 9 d. didžiulė kalnų nuošliauža užgriuvo hidroeletrinės rezervuarą Vajonto slėnyje, sukeldama didžiulę vandens bangą, kuri persiliejusi per užtvanką nušlavė ištisus kaimus, nusinešdama 1 910 žmonių gyvybių.

Popiežius pažymėjo, kad Vajonto gyventojai iš Beluno provincijos, atvykę į Romą pasimelsti prie apaštalo šv. Petro kapo su labai sunkiu atminimo ir kančios krūviu širdyse, yra tarsi prisikėlimo vilties banga, į katastrofišką naikinimo bangą atsiliepę atminimo ir atstatymo drąsa.

„Esate kūrėjai ir liudytojai šių prisikėlimo sėklų, kurių žiniasklaida gali nepastebėti, tačiau jos yra brangios akyse Dievo, kuris yra „atsikūrimų specialistas“, nes nuo mirties kapo pradėjo naujo amžinojo gyvenimo istoriją.“

Pranciškus pažymėjo, kad užtvankos katastrofą sukėlė ne projekto ydos ar klaidos statant užtvanką, bet tai, kad norėta statyti dirbtinį rezervuarą netinkamoje vietoje: pelno logika buvo iškelta aukščiau už rūpinimąsi žmogumi ir jo gyvenama aplinka, patikino Pranciškus. „Katastrofišką nevilties bangą sukėlė godumas. Godumas griauna, o brolybė kuria“, – pridūrė popiežius.
Anot jo, tai neapsakomai aktualu. Aplinkos apsauga yra ne ekologinis reiškinys, o antropologinis klausimas. Jis saisto žmogaus gyvenimą pagal tai, kaip Kūrėjas jį numatė ir sutvarkė, ir yra susijęs su visais mumis, su visos pasaulinės visuomenės ateitimi.

Mūsų bendrieji namai griūva dėl tų pačių priežasčių: godumo, pelno ir turėjimo kliedesio, dėl kurių žmogus jaučiasi esąs visagalis. Anot Pranciškaus, tai – apgaulė, nes esame kūriniai, o mūsų prigimtis prašo, kad veiktume pasaulyje pagarbiai ir rūpestingai, saugodami, o ne naikindami ribos jausmą, kuris reiškia ne mažėjimą, o pilnatvės galimybę. Kas nesugeba saugoti ribų, tas niekad negalės žengti į priekį, pridūrė popiežius. (SAK / Vatican News)