Popiežius: į vestuvių puotą buvo pakviesti visi
„Niekada nepavargsiu raginti visus tuos, kuriems tenka politinė atsakomybė: sustabdykite bombas ir raketas, nustokite elgtis priešiškai. Visose vietose. Karas visada yra tik pralaimėjimas“, – sakė Pranciškus. Dėl šios priežasties jam nepatinka terminas „teisingas karas“. Teisinga yra savigyna. Jei į namus įžengia vagys, kurie nori tave užpulti ir apiplėšti, reikia save ginti. Tai teisėta gynyba. O „teisingu karu“ galima manipuliuoti ir galiausiai teisinti karą.
Klausiamas apie karą Gazos ruože, popiežius pažymėjo, kad konfliktas dramatiškai plečiasi. Buvo parengtas labai aiškus Oslo susitarimas, kuris pateikė dviejų valstybių sprendimą. Kol šis susitarimas nebus pritaikytas, taika liks tolima. Itin gąsdinanti yra tolesnio karinio eskalavimo perspektyva pasaulyje, kuriame ir taip daug įtampų bei prievartos. Viltį teikia rezervuoti susitikimai ir mėginimai pasiekti bendrą susitarimą. Popiežius paminėjo Jeruzalės lotynų patriarchą kardinolą Pierbattista Pizzaballa OFM, kuris, pasak jo, yra svarbi figūra dabartiniame kontekste, mokanti įvertinti padėtį, ryžtingai ir sumaniai tarpininkauti. Krikščionys ir Gazos gyventojai – nekalbama apie „Hamas“ – turi teisę į taiką, pažymėjo popiežius, pridurdamas, jog šiuo metu jis kasdien paskambina į Gazos katalikų parapiją, kalbasi su jos žmonėmis, kurie kasdien žiūri mirčiai į akis. Pratęsdamas temą, popiežius Pranciškus pažymėjo, jog kardinolas Matteo Zuppi taip pat vykdo kantrų diplomatinį darbą karo Ukrainoje kontekste. Šventasis Sostas siekia tarpininkauti belaisvių ir civilių sugrąžinimo klausimais. Yra dirbama dėl jėga į Ukrainą išvežtų vaikų sugrąžinimo – kai kas jau grįžo į savo šeimą.
Dialogas, solidarumas, žmonių brolybė yra tikrosios taikos atramos. Taip pat malda, ne lėkšta ar abstrakti, bet stipri ir veikianti. Taika yra Dievo dovana žmonių širdyse. Ją Dievas dovanoja ir tada, kai, rodos, karas laimi. Todėl jis, pasak Pranciškaus, kiekviena proga pabrėžia, jog reikia melstis už taiką.
„La Stampa“ žurnalistas uždavė keletą klausimų apie sielovadą: apie jaunimo sielovadą, apie Bažnyčios atvirumą visiems, apie „Fiducia supplicans“. Sausio 31 dieną bus prisimintas „jaunimo šventasis“ – Don Boskas. Jam priskiriamas pasakymas, pažymėjo popiežius, jog „jei norite padėti jaunuoliams gatvėje, įmeskite ten kamuolį“. Saleziečių ir Marijos Pagalbininkės dukterų kongregacijų steigėjas pajėgė pakviesti ir įtraukti tūkstančius vaikų be ateities ir duoti jiems ateitį. Kaip? Per oratorijas, kuriose vaikai žaidė, mokėsi ir meldėsi. Tiems, kurie buvo pasmerkti vargui ir atmetimui, šventasis atvėrė orumo ir vilties kelią. Nereikia pamiršti, kad jis darbavosi Pjemonte, tuo metu itin masoniškame ir priešiškame kunigams. Nepaisant to, Don Boskas sugebėjo pakeisti vyraujančias socialines nuostatas, taip pat ir kalbėdamasis su tais, kurie jam kliudė.
Lisabonoje popiežius, priminė žurnalistas, kartojo: „Todos!“ („Visi!“) Taip, nes tai Jėzaus nuostata. Jėzus kreipiasi ir kviečia visus, sakė Pranciškus, primindamas palyginimą apie vestuvių puotą, kurion karalius liepė pakviesti visus, kuriuos sutiks kryžkelėse. Dievo Sūnus leidžia suprasti, kad netrokšta atrinktos, elitinės grupės. Ar gali ateiti ir tie, kurių moralinė situacija netinkama? Taip, visi.
Pokalbiui pasisukus apie nereguliariose situacijose esančių arba tos pačios lyties porų laiminimą, Pranciškus pakartojo, jog Evangelija yra skirta visų pašventinimui. Žinoma, sąlyga yra gera valia. Ir reikėjo suteikti aiškią instrukciją – popiežius pakartojo, kad yra laiminami asmenys, o ne jų sąjunga.
„Mes visi esame nusidėjėliai, tad kam sudaryti nusidėjėlių, kurie gali įeiti į Bažnyčią, ir nusidėjėlių, kurie negali būti Bažnyčioje, sąrašą? Tai nėra Evangelija“, – pridūrė jis. Paklaustas apie pasipriešinimą, Pranciškus išskyrė nedideles ideologines grupes, vėliau patikslinęs, jog taip Bažnyčios istorijoje visada būta. Kitoks yra afrikiečių atvejis, kuriems homoseksualumas yra netoleruotinas kultūriškai. Jis tikisi, pažymėjo popiežius, kad palaipsniui „Fiducia supplicans“ nuostata bus priimta: ji nori įtraukti, o ne dalinti žmones, o po to patikėti juos Dievui ar padėti save patikėti.
Paklaustas apie dirbtinį intelektą, apie kurį pastaruoju metu ne kartą kalbėjo, Pranciškus pakartojo: tai technologija, kuri gali žmogui labai praversti, jei bus žmogiška ir etiška. Jei nebus, gali padaryti daug blogio. Dirbtinis intelektas turi būti derinamas su žmogaus orumu, kitu atveju tai – savižudybė. Apie kokią Bažnyčią Pranciškus svajoja, klausė „La Stampa“ žurnalistas. Klausančią Dievo Žodžio ir su pasitikėjimu jį skelbiančią, II Vatikano Susirinkimo žodžiais iš dogmatinės konstitucijos „Dei Verbum“ atsakė popiežius. Artimą žmonėms ir jų kasdienybei, einančią į geografines ir egzistencines periferijas, kur aptinkama nuodėmė, neteisingumas ir visų rūšių skurdas, kur nėra tikėjimo. (RK / Vatican News)
