Popiežius: šiandien labiau nei bet kada reikia jubiliejinių metų
„Galbūt šiandien labiau nei bet kada mums reikia jubiliejinių metų“, – pažymėjo Pranciškus diplomatams išsakydamas gilų susirūpinimą dėl pasaulį krečiančių daugėjančių konfliktų ir taikai kylančio vis didesnio pavojaus. „Karas yra ne kas kita, kaip baisi tragedija ir bergždžios skerdynės, paveikiančios kiekvieno šioje žemėje žmogaus orumą“, – sakė popiežius primindamas savo pirmtakų mokymą ir Vatikano II Susirinkimo raginimą, kad valdžios institucijos tobulintų tarptautines konvencijas taip, kad jos galėtų veiksmingiau sustabdyti karo žiaurumus (pastoracinė konstitucija Gaudium et spes).
Anot Pranciškaus, Jubiliejus – Šventieji metai – liudija, kad Dievas niekada neapleidžia savo tautos, visada palieka atvertas Karalystės duris. Be to, Pranciškus priminė judėjiškas ir krikščioniškas jubiliejaus, kaip malonės meto, tradicijas.
Jubiliejus leidžia patirti Dievo gailestingumą ir taikos malonę. Jis yra teisingumo metas, kai atleidžiamos nuodėmės, susitaikymas nugali neteisybę, o žemė ilsisi, sakė diplomatams popiežius. Pranciškus išsakė viltį, kad jubiliejus tiek krikščionims, tiek nekrikščionims, pagal pranašo Izaijo žodžius, taps metu perkalti kalavijus į arklus; metu, kai viena tauta nebekels kalavijo prieš kitą ir daugiau nebebus mokomasi kariauti (žr. Iz 2, 4).
Kiek anksčiau pranešta, kad popiežius š. m. gegužės mėnesį pasirašys Šventųjų metų skelbimo bulę. Popiežiškoji bulė yra oficialus dokumentas su popiežiaus atspaudu, kuriame pranešamos jubiliejaus pradžios ir pabaigos datos bei pateikiami nurodymai, kaip švęsti jubiliejų. Bulės dokumentas paprastai skelbiamas metus prieš jubiliejų per Šeštines – Kristaus žengimo į dangų iškilmę. Šiemet Šeštinės minimos gegužės 9 dieną, nors iškilmė nukeliama į sekmadienį, gegužės 12 d. Todėl numatoma, kad Šventųjų metų bulė, skelbianti 2025 m. jubiliejų, bus paskelbta gegužės 9 d.
Popiežius, pranešdamas, kad 2025 m. jubiliejaus tema yra „Vilties piligrimai“, paragino 2024-uosius metus prieš jubiliejinius reginius skirti „didžiajai maldos simfonijai“. Pranciškus paragino visų pirma susigrąžinti norą būti Viešpaties akivaizdoje, jo klausytis ir jį garbinti. Taip pat malda dėkoti Dievui už daugybę jo meilės dovanų, šlovinti jo darbus kūrinijoje, ją gerbti, konkrečiais ir atsakingais veiksmais ją saugoti. Popiežius patikino, jog malda, kaip vienos širdies ir vienos sielos balsas, reiškia solidarumą ir dalijimąsi kasdiene duona. Malda leidžia kiekvienam vyrui ir moteriai šiame pasaulyje atsigręžti į vieną Dievą, išreikšti jam tai, kas paslėpta širdies gelmėje. Malda yra pagrindinis kelias į šventumą, pažymėjo Pranciškus paragindamas, kad per 2024 m. „Tėve mūsų“ malda, kurios išmokė Jėzus, taptų kiekvieno jo mokinio gyvenimo programa.
Pagal biblinę Šventųjų metų tradiciją, kas 50 metų turi būti švenčiami poilsio metai žemei, kad pasėliai taptų stipresni, o žmonėms įsakyta išlaisvinti vergus, kad būtų atkurta lygybė ir panaikintas atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų. Vakarų krikščionybėje Šventųjų metų tradiciją 1300 m. įvedė popiežius Bonifacas VIII, paskelbęs pirmuosius Šventuosius metus. Po jų eiliniai jubiliejai paprastai buvo švenčiami kas 50 ar 25 metus. Skelbiami taip pat neeiliniai jubiliejai.
Paskutinis eilinis jubiliejus įvyko 2000 m. per popiežiaus šv. Jono Pauliaus II pontifikatą. 2015 m. popiežius Pranciškus paskelbė neeilinius šventuosius Gailestingumo metus, kurie buvo minimi nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. (SAK / Vatican News)
