Popiežius: su Dievu galim pakeisti gyvenimo stilių ir atnaujinti pasaulį
Taip, kaip akis į dangų pakėlę Rytų išminčiai, keliaukime ieškodami Viešpaties, kad nusižeminusiomis širdimis jį pagarbintume. Išminčiai žvelgė į dangų norėdami išvysti šviesą, kuri apšviestų jų gyvenimo prasmę ir iš dangaus nužengiantį išganymą. Jie moko, kad jei gyvename užsidarę siaurame žemiškų dalykų aptvare, per gyvenimą einame paniurę, pavirtę savo nesėkmių ir savigailos įkaitais, jei alkstame pasaulietiškų gėrybių ir paguodos vietoj šviesos ir meilės, tada mūsų gyvenimas užgesta.
Trys karaliai moko žvelgti aukštyn, nes „pagalba ateina iš Viešpaties“ (žr. Ps 121, 1–2). Taip pat mes turime mokytis žvelgti į viršų, kad išmoktume į tikrovę žvelgti iš aukšto.
To reikia mums gyvenimo kelionėje, kad mus lydėtų Viešpaties draugystė, mus palaikytų jo meilė, jo Žodžio šviesa mus vestų kaip žvaigždė nakties tamsoje, sakė homilijoje popiežius, pažymėdamas, kad mums to reikia ir mūsų tikėjimo kelyje ir Bažnyčios gyvenime:
„Mums to reikia mūsų tikėjimo kelyje, kad jis nebūtų susiaurintas iki religinių praktikų rinkinio ar išorinės aprangos, o taptų viduje degančia ugnimi, leidžiančia tapti aistringais Viešpaties veido ieškotojais ir jo Evangelijos liudytojais“.
„Mums to reikia Bažnyčioje, kurioje, užuot susiskaldę pagal savo idėjas, esame pašaukti sugrąžinti Dievą į centrą. Mums to reikia, kad atsisakytume bažnytinių ideologijų, atrastume šventosios Motinos Bažnyčios prasmę. Bažnytiniams įpročiams, bažnytinei ideologijai – ne! Bažnytiniam pašaukimui – taip! Viešpats, o ne mūsų idėjos ar projektai turi būti centre. Pradėkime iš naujo nuo Dievo, ieškokime jame, kaip semtis drąsos, nesustoti sunkumų akivaizdoje, stiprybės įveikti kliūtis, džiaugsmo gyventi bendrystėje ir santarvėje.“
Popiežius homilijoje pridūrė, kad tikėjimo dovana suteikiama mums ne tam, kad tik žvelgtume į dangų, bet kad eitume pasaulio keliais kaip Evangelijos liudytojai (žr. Apd 1, 11).
„Šviesa, kuri apšviečia mūsų gyvenimą, – Viešpats Jėzus – mums duota ne tik tam, kad būtume paguosti patiriamoje tamsoje, bet tam, kad atvertų šviesos plyšius gilioje tamsoje, gaubiančioje daug socialinių situacijų. Mūsų pasitikti ateinantį Dievą rasime ne pasilikdami kokioje nors gražioje religinėje teorijoje, bet leisdamiesi į kelionę, ieškodami jo buvimo pėdsakų kasdienėje tikrovėje ir visų pirma sutikdami brolius ir prisiliesdami prie jų kūnų. Trys Karaliai ieškojo Dievo ir rado kūdikį su kūnu ir krauju. „Tai svarbu: susitikti su Dievu kūne, jį pamatyti veiduose visų, kuriuos sutinkame, ypač vargstančiųjų veiduose“, – sakė popiežius Pranciškus.
Trys karaliai mus moko, kad susitikimas su Dievu mums atveria kur kas didesnę viltį, leidžiančią pakeisti gyvenimo stilių ir perkeisti pasaulį.
Jie mus moko, kaip pagarbinti Viešpatį (žr. Mt 2, 11). Ir mes iš naujo atraskime adoravimo maldos skonį: atpažinkime Jėzų kaip mūsų Dievą ir Viešpatį. Rytų išminčiai šiandien kviečia adoruoti Viešpatį! Nūdieną mūsų tarpe trūksta adoravimo! Viešpats tesuteikia mums malonę gebėti jį adoruoti! (SAK / Vatican News)
