Popiežiaus laiškas žydams: antisemitizmas yra nuodėmė
„Brangūs broliai ir seserys, gyvename skausmingų kančių laikotarpiu, – rašo Pranciškus. – Pasaulyje daugėja karų ir susiskaldymų. Deja, šis skausmas neaplenkė ir Šventosios Žemės, kuri nuo spalio 7 d. yra įtraukta į neregėto masto smurto ratą. Mano širdį drasko tai, kas vyksta Šventojoje Žemėje.“
Popiežius pamini ir kai kur pasaulyje šio karo sukeltas susiskaldymo nuotaikas, kurios kartais pasireiškia antisemitizmu ir antijudaizmu. „Galiu tik pakartoti tai, ką jau mano pirmtakai ne kartą aiškiai pareiškė: mus su jumis siejantis ryšys yra ypatingas ir išskirtinis“, – primena Pranciškus pridurdamas, kad ypatingas ryšys su žydų tauta neprieštarauja Bažnyčios santykiams su kitais ir įsipareigojimo jiems. „Dėl ryšio, kuris mus sieja su jumis, senosios sandoros tauta, Bažnyčia atmeta visas antijudaizmo ir antisemitizmo formas, griežtai smerkdama neapykantos žydams ir judaizmui apraiškas kaip nuodėmę prieš Dievą. Mes, katalikai, kartu su jumis esame labai susirūpinę dėl padažnėjusių išpuolių prieš žydus pasaulyje.“ Popiežius sako, jog jis tikėjo, kad po Holokausto žmonijos paskelbtas įsipareigojimas neleisti jam niekados daugiau pasikartoti bus su įsitikinimu perduodamas iš kartos į kartą. Tačiau dabar matome, kad antisemitizmas atgimsta ir kad jam išnaikinti reikia dar glaudžiau bendradarbiauti.
„Mano širdis artima jums, Šventajai Žemei, visoms joje gyvenančioms tautoms, izraeliečiams ir palestiniečiams, ir meldžiuosi, kad visus užvaldytų taikos troškimas, – tęsia Pranciškus. – Noriu, kad žinotumėte, jog esate artimi mano širdžiai ir Bažnyčios širdžiai.“ Popiežius prisipažįsta, kad pastaraisiais mėnesiais jis gavo daug laiškų iš žydų draugų ir įvairių žydų organizacijų visame pasaulyje. „Visus trokštu patikinti, kad juos myliu ir esu jiems artimas. Apkabinu kiekvieną iš jūsų, o ypač tuos, kuriuos slegia sielvartas, skausmas, baimė ir net pyktis. Tokios tragedijos, kokia įvyko pastaraisiais mėnesiais, akivaizdoje sunku surasti tinkamus žodžius. Visi kartu gedime dėl žuvusiųjų, sužeistųjų, išsigandusiųjų ir meldžiame Dievą Tėvą, kad padarytų galą karui bei neapykantai. Ypač atsimename įkaitus, džiaugiamės dėl tų, kurie jau grįžo namo, ir meldžiamės, kad visi kiti kuo greičiau atgautų laisvę.“
Popiežius pabrėžia, kad nevalia prarasti vilties dėl galimos taikos, ir reikia daryti viską, kad ji būtų priartinta. Negalima sustoti susidūrus su nesėkmėmis, reikia atmesti nepasitikėjimą ir žvelgti į Dievą, vienintelį tikros vilties šaltinį. „Ne kartą buvome priartėję prie taikos slenksčio, tačiau nelabasis, pasitelkęs įvairias priemones, sugebėdavo ją užblokuoti. Štai kodėl mums reikia Dievo pagalbos.“
Popiežius rašo, kad nutraukti neapykantos ir smurto spiralę įmanoma tik vienu žodžiu – žodžiu „brolis“. Tačiau kad galėtume ištarti šį žodį, turime pakelti akis į dangų ir atpažinti save kaip vieno Tėvo vaikus. „Mes, žydai ir katalikai, esame būtent tokio požiūrio liudytojai. Privalome tai daryti pirmiausiai Šventojoje Žemėje, kartu siekti taikos ir teisingumo, dėti visas pastangas, kad sukurtume santykius, galinčius atverti naujus šviesos horizontus visiems – izraeliečiams ir palestiniečiams. Mes, žydai ir katalikai, turime įsipareigoti eiti šiuo draugystės, solidarumo ir bendradarbiavimo keliu, ieškodami būdų, kaip gelbėti naikinamą pasaulį, kartu dirbti kiekvienoje pasaulio dalyje, o ypač Šventojoje Žemėje, kad atgautume gebėjimą kiekvieno žmogaus veide įžvelgti Dievo paveikslą, pagal kurį esame sukurti.“
„Broliškai jus apkabinu“, – baigia laišką popiežius Pranciškus. (jm / Vatican News)
