Popiežius: derybos nėra pasidavimas

Kaip susigaudyti tame, kas dedasi tarp Izraelio ir Palestinos? Reikia eiti pirmyn. Kiekvieną vakarą jis skambina į Gazos parapiją, pažymėjo popiežius: ten gyvena 600 žmonių, kurie pasakoja, ką mato, – karą, partizaninį karą. O šį neatsakingai kariauja abi pusės. 

Pasak šveicaro žurnalisto, ir Ukrainoje kai kas prašo „drąsos pasiduoti“,  iškelti „baltą vėliavą“. Kiti sako, kad taip būtų įteisinta jėgos valia. Ką manąs popiežius? „Tai interpretacija. Bet manau, kad stipresnis yra tas, kuris įvertina padėtį, galvoja apie žmones, nebijo iškelti baltą vėliavą, derėtis. Šiandien derėtis gali padėti tarptautinės galybės. Derėtis – drąsus žodis. Kai matai, jog pralaimi, jog nesiseka, reikia drąsos derėtis. Gėda, bet kiek žmonių dar turės mirti? Reikia derėtis tinkamu laiku, kreiptis į kokias nors valstybes, kad tarpininkautų. Štai, daug kas norėtų tarpininkauti ir dabartiniame kare Ukrainoje. Siūlėsi Turkija ir kiti. Nereikia gėdytis derėtis, kol padėtis nepablogėjo“, – svarstė Pranciškus. Priminęs savo neseną laišką žydams, popiežius pabrėžė, jog „derybos niekada nėra pasidavimas“, bet drąsa nenustumti krašto prie savižudybės. Jis paminėjo labai sunkią Ukrainos istoriją, tokias dideles kančias Stalino valdymo metais.

„Tai baltos spalvos drąsa?“, – klausė žurnalistas. „Taip, galėtų būti – balta drąsa. Nes kartais pyktis sukelia drąsą, kuri nėra balta“, – atitarė popiežius.

Popiežiaus pokalbininkas, tęsdamas baltumo motyvą, priminė 2020 metų įvykius – baltą popiežiaus figūrą Šv. Petro aikštėje, besimeldžiančią už pandemijos užkluptą pasaulį. Tai, pasak Pranciškaus, buvo labai spontaniška malda, tam tikra prasme, jis pats nenumatė, kad ji taps tokia svarbi. O tą akimirką, tamsoje, lyjant, jis jautė įvairius jausmus. Vienas iš jausmų – vienišumas. Kitas – būtinybė kaip kunigui melstis už kenčiančią tautą, tarpininkauti tarp jos ir Viešpaties, kad jis, kaip Biblijoje, pasigailėtų ir sustabdytų marą. 

Balta spalva, pasak žurnalisto, yra tyrumo, nekaltumo simbolis. Popiežius rengiasi baltai: kaip gimė ši tradicija? Ją pradėjo vienas popiežius dominikonas: jo abitas buvo baltas. Vėliau baltai pradėjo rengtis ir kiti popiežiai. Bažnyčios liturgijoje baltai rengiamasi Velykų ir Kalėdų sekmadieniais. Balta – taip pat džiaugsmo, taikos, gražių dalykų spalva. 

Kokia buvo ta akimirka, kai Pranciškus pirmą kartą apsivilko baltu rūbu 2013 kovo 13 d., kai buvo išrinktas? Tą akimirką, prisipažino popiežius, apie tai daug negalvojo. Šiek tiek susirūpino, kad ant balto rūbo labai matosi dėmės. Tai, pritarė popiežius žurnalistui, galioja ir simboline prasme. Kunigo, vyskupo, popiežiaus „dėmės“ matosi geriau, nes jie yra gražių, didelių dalykų tarnai. Balta spalva yra reikli – ji reikalauja nesutepti jos dėmėmis. Balta yra stipri spalva – atsiminkime vaikus, kurie baltai aprengti gauna Krikštą, priima Komuniją. Arba baltus nuotakų rūbus. Bet tiesa ir tai, kad kiekvienas nusideda, o nuodėmė, galima sakyti, palieka dėmę, sutepa.  

Ar sunki popiežiaus atsakomybė? Taip, bet nereikia dramatizuoti. Visi turime atsakomybių gyvenime. Jam, pažymėjo Pranciškus, atsakomybė yra labiau ne spręsti, o liudyti. Spręsti padeda daug kitų žmonių, kurie viską parengia, ištiria, pasiūlo alternatyvas. Kasdieniame gyvenime tokios pagalbos nėra. Kai kurie sprendimai būna išties sunkūs. 

Vis dėlto, tęsė žurnalistas, popiežiaus balti rūbai jį išskiria iš kitų. Balta gali būti ir vienišumo spalva. Yra didelio vienišumo momentų, kai reikia priimti sprendimus, pripažino popiežius. Kita vertus, pakartojo jis, su tuo susiduria ir kiti – vyskupai, kunigai, tėvai, spręsdami dėl vaikų, sužadėtiniai, kai ryžtasi tuoktis, ir sutuoktiniai, kai galvoja išskirti. Visų gyvenime yra momentų, kai atsiduri vienas prieš svarbų sprendimą. Tačiau, vėlgi, galima kalbėti apie sprendimų vienatvę, kuri yra balta, ir vienatvę, kuri yra tamsi.  

Yra asmeninės dėmės ir kolektyvinės dėmės, kaip kad karai, pastebėjo žurnalistas. Karas yra kolektyvinė nuodėmė, pritarė popiežius. Iš vieno bendradarbio ekonominiais reikalais, prisiminė popiežius, jis neseniai girdėjo, jog šiandien pelningiausios investicijos – į ginklų fabrikus: uždirbi, nes yra žudoma. Karas yra baisus. Nėra balto karo, tik raudonas arba juodas. Karas yra beprotystė. 

Baltas balandis simbolizuoja, kad karas baigėsi, bet lieka pokario žaizdos. Nors visi suprantame karo blogį, vėl jį patiriame, pažymėjo šveicarų žurnalistas. Popiežius Pranciškus atsiminė vieną epizodą, kai Šv. Petro aikštėje simboliškai paleido du baltus balandžius, bet vienas iš jų tuoj pat buvo užpultas varno. Tai liūdni dalykai, kokius matome ir kare. Nekalti žmonės negali gyventi, iš vaikų atimama ateitis. Jis dažnai, priminė popiežius, susitinka su vaikais iš Ukrainos, iš karo zonų. Jie nesišypso, nemoka šypsotis. Galvokime apie tai. Karas visada yra, vertinant žmogiškai, o ne geografiškai, pralaimėjimas.  Popiežius priminė ir dažną dviveidystę – kalbama apie gynybą tam, kad būtų parduoti ginklai kitų užpuolimui ir uždirbta. Karas yra tamsus, tai tamsybių galia. Galima pasakyti, jog tas, kuris nužudo kitą, kaip Kainas Biblijoje, taip pat pajuosta. Ir priešingai, tie, kurie visą gyvenimą stengėsi gyventi gražiai, yra šviesūs ir laimingi. Esame matę senukų ir senučių, kurių akys tokios skaidrios. Tai balta, šviesi senatvė, pokalbiui tęsiantis pažymėjo Pranciškus.   

Ar jo dabartinė jausena panaši į tokią, paklausė žurnalistas. Jis stengiasi nemeluoti ir, susidūręs su kitų problemomis, nenusiplauti rankų. Bet, kadangi ir jis yra nusidėjėlis, kartais tai nepavyksta. Tada jis einąs išpažinties. Svarbu kritiškai įvertinti savo klaidas ir paslydimus, nes kuo daugiau galios žmogus turi, tuo didesnis pavojus nepastebėti savo klaidų ir pamiršti, kad vieną dieną reiks vėl prašyti išmaldos – jaunystės, sveikatos. Galios pagunda yra visagalybės jausmas, kuris nėra „baltas“. Visiems reikia brandos savo klaidų atžvilgiu. 

Jei tiesa, kad balta simbolizuoja gražius dalykus, kartais baltais dažais siekiama paslėpti negražius dalykus, uždažyti, pastebėjo šveicarų žurnalistas. Tiesa, sutiko popiežius, kad kiekvienas šiek tiek užsiimame vaidyba. Ne vien asmenys, bet ir valstybės.  

Galiausiai balta, pritarė popiežius Pranciškus, yra neutralumo ir naujos pradžios spalva. Yra sakoma – paimti baltą lapą, atversti naują ir švarų puslapį. Šis baltas lapas yra mūsų gyvenimas, o raidės – mūsų sprendimai, pasirinkimai. Labai gražu, kai ant balto ir gražaus lapo galime rašyti ne bjaurius, o gražius dalykus. (RK / Vatican News)