Popiežius nepilnamečių apsaugos komisijai: išklausyti kiekvieną nukentėjusį
Per pastaruosius dešimtį Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos veiklos metų gerokai išsiplėtė jos darbo apimtis. Komisija visos Bažnyčios mastu teikia patarimus ir konsultacijas, taip pat siūlo iniciatyvas nepilnamečiams ir pažeidžiamiems asmenims saugoti. „Susidūrę su išnaudojimo skandalu ir nukentėjusiųjų kančiomis negalime nuleisti rankų, nes iššūkis atkurti sugriautus gyvenimus ir išgydyti skausmą yra didelis ir sudėtingas, – sakoma popiežiaus kalboje. – Įsipareigojimas neturi silpnėti, bet reikia drąsiai eiti pirmyn, kad Bažnyčia visada ir visur būtų vieta, kur kiekvienas galėtų jaustis kaip namuose.“
Popiežius sako, kad, siekiant gerai atlikti šią tarnystę, visų pirma reikia sekti Kristumi: jo atjauta, jo švelnumu gydant žmonių žaizdas, reikia visą laiką turėti prieš akis jo pervertą Širdį. Bažnyčia, vykdydama vaikų ir pažeidžiamų asmenų apsaugos ir nukentėjusiųjų palydėjimo tarnystę, supranta, kad artumas nėra abstrakti sąvoka. Artumas turi būti labai konkretus – išklausymas, kova su nusikaltimais ir nusikaltusiųjų baudimas, prevencija, visokeriopa pagalba nukentėjusiems. Pagalba tiems, kurie patyrė prievartą, turi kilti iš šio artumo. Negalima leisti, kad nors vienas iš šių brolių ir seserų liktų neišklausytas.
Popiežiaus kalboje sakoma, kad nors pagalba nukentėjusiems yra teikiama konfidencialiai, kaip ir turi būti dėl pagarbos žmonėms, vis dėlto visa Bažnyčios bendruomenė ir visuomenė turėtų matyti jos vaisius. Žmonės taip pat turi žinoti, kokį darbą atlieka Popiežiškoji nepilnamečių apsaugos komisija padėdama vietinėms Bažnyčioms vykdyti artumo ir pagalbos nukentėjusiems tarnystę.
Galiausiai popiežius dėkoja komisijai už jos labai svarbią tarnystę. Jos pastabos padeda judėti teisinga kryptimi, kad Bažnyčia ir toliau visomis jėgomis vykdytų prevenciją, ryžtingai smerktų seksualinį išnaudojimą, su atjauta rūpintųsi aukomis ir nuolat stengtųsi būti visiems saugi ir svetinga vieta. (jm / Vatican News)
