Popiežius pertvarkė Liberijaus bazilikos kapitulą
Popiežiškoji Didžioji Marijos bazilika, dar vadinama Liberijaus bazilika pagal jos pirmojo statytojo popiežiaus vardą, yra pirmoji Vakaruose Švč. M. Marijai skirta šventovė, nuo XII a. pavesta kanauninkų kapitulai – Liberijaus kapitulai.
Popiežius kovo 19 d. chirografu įgaliojo arkivysk. Rolandą Makricką, Popiežiškosios Didžiosios Marijos bazilikos arkikunigą koadiutorių, įgyvendinti naujojo statuto potvarkius ir vadovauti Liberijaus kapitulai, toliau eiti jos teisinio atstovo pareigas ir pereinamuoju laikotarpiu vadovauti einamiesiems reikalams iki kol bus paskirta nauja administracinė taryba. Popiežius taip pat pavedė arkivysk. R. Makrickui vykdyti Liberijaus bazilikos arkikunigo vikaro, pastoracijos delegato ir administracijos delegato pareigybes.
Pagal naująjį statutą, Popiežiškosios Didžiosios Marijos bazilikos arkikunigas yra Šventosios Romos Bažnyčios kardinolas, popiežiaus paskiriamas penkerių metų kadencijai. Jis vadovauja Liberijos kapitulai, kurią sudaro 12 popiežiaus paskirtų dvasininkų, iš kurių bent vienas ispanų kilmės. Kapitulos nariams pavesta užtikrinti liturginę ir pastoracinę tarnystę bazilikoje. Kanauninkai skiriami penkerių metų kadencijai, kurią galima pratęsti, tačiau ji nepratęsiama vyresniems nei aštuoniasdešimties metų kanauninkams. Popiežius taip pat skiria garbės kanauninkus, kurie nedalyvauja kapitulos sesijose ir neturi balsavimo teisės. Pagal 1953 m. bulę, Ispanijos valstybės vadovas yra kapitulos garbės protokanauninkas.
Pagal tą pačią dieną datuotą popiežiaus reskriptą iš audiencijos arkivyskupui Edgarui Pena Para, kanauninkai ir koadiutoriai, kurie įsigaliojus naujiems statutui ir reglamentui buvo aštuoniasdešimties metų amžiaus arba kuriems dar tik sueis garbingo amžiaus sukaktis, tampa garbės kanauninkais ir garbės koadiutoriais, tačiau jiems užtikrintas visų ligi šiol suteiktų gyvenimo sąlygų tęstinumas. (SAK / Vatican News)
