Prieš vienuolika metų: balti dūmai virš Siksto koplyčios
Konklava prasidėjo 2013 m. kovo 12 d. pavakare Siksto koplyčioje. Tuoj pat po kardinolų duotos priesaikos liturginių apeigų vadovas ištarė ritualinį „Extra omnes“, po kurio jis ir visi, kam nepriklauso dalyvauti rinkimuose, išėjo iš koplyčios. Prasidėjo naujo popiežiaus rinkimai – konklava.
2013 metų konklava rinko naują Petro sosto Romoje įpėdinį neįprastomis aplinkybėmis: sostui įpėdinio reikėjo ne dėl buvusio popiežiaus mirties, o todėl, kad buvęs popiežius pasitraukė iš pareigų, pažeisdamas septynis amžius gyvavusią tradiciją, tačiau laikydamasis Bažnyčios teisės. Laisva valia viešai pareiškęs apie norą atsisakyti Visuotinės Bažnyčios vyriausiojo ganytojo tarnystės, Benediktas XVI abdikavo iš anksto paskelbtą dieną ir valandą: 2013 m. vasario 28 d., 20 val.
Apie arkivyskupo J. M. Bergoglio išrinkimą popiežiumi pranešta kovo 13 d. laikantis tradicijos ir panaudojant vieną iš seniausių žmonijos komunikavimo formų – dūmus. Po kiekvienos balsavimo sesijos sudeginus biuletenius Siksto koplyčios krosnyje ir pridėjus spalvą keičiančių priemaišų, virš koplyčios stogo leidžiamais dūmais skelbiami balsavimo rezultatai: neišrinkus popiežiaus – juodi dūmai, išrinkus – balti.
Pirmosios konklavos dienos, kovo 12 d. vakarą (19.41 val.) pasklido juodi dūmai. Antrosios konklavos dienos kovo 13 priešpietį (11.38 val.) – vėl juodi. Kovo 13 d. vakarą (19.06 val.) – balti dūmai: išrinktas 265-asis apaštalo Petro įpėdinis Romoje, pasivadinęs Pranciškumi. Po geros valandos nuo baltų dūmų pasirodymo, 20.12 val., į Šv. Petro bazilikos balkoną išėjęs kardinolas protodiakonas iškilmingai pranešė Romos vyskupijai ir pasauliui, kas buvo išrinktas naujuoju popiežiumi. Po kurio laiko ir naujasis popiežius išėjo į bazilikos balkoną palaiminti susirinkusią žmonių minią.
Konklavos už uždarų durų tvarka įpareigoja visus jos dalyvius laikytis slaptumo ir po jos, todėl pasibaigus konklavai balsavimų rezultatai nebūna viešinami ir aptariami. Vienintelė tikra informacija apie įvykusius rinkimus ta, kad naujas Romos vyskupas ir popiežius išrinktas bent dviem trečdaliais konklavos dalyvių balsų.
Paskutinieji Buenos Airių kardinolo J. M. Bergoglio žodžiai, pasakyti viešai prieš konklavos pradžią, buvo jo kreipimasis kovo 9 d. į susirinkusiuosius generalinėse kongregacijose kardinolus. Tekstas paviešintas prieš metus išrinkimo popiežiumi dešimtmečio proga. Kai kurias anuomet išsakytas mintis jis kartojo ne kartą per pastaruosius vienuolika popiežystės metų.
Būsimasis popiežius kalbėjo apie svarbą evangelizuoti periferijas, taip pat ir egzistencines: nuodėmės, skausmo, neteisybės, neišmanymo, netikėjimo, mąstymo ir visokio vargo periferijas.
Jis pasidalijo Apreiškimo knygos pasakojimu apie Jėzų, kuris šaukia prie namų slenksčio, kad jį įleistų, pažymėdamas, jog jam atrodo, kad kartais Jėzus beldžiasi iš vidaus, kad mes ji išleistume. Savyje užsidariusi Bažnyčia mano galinti pasilaikyti Jėzų Kristų sau, jo neišleisti.
Tai du Bažnyčios įvaizdžiai: evangelizuojanti ir išeinanti iš savęs Bažnyčia, t. y. toji, kuri ištikimai klausosi Dievo Žodžio ir jį skelbia, ir supasaulėjusi Bažnyčia, gyvenanti savyje, pas save ir dėl savęs.
O kitas popiežius, – 2013 m. prieš išrinkimą samprotavo J. M. Bergoglio – galėtų būti žmogus, kuris per Jėzaus Kristaus kontempliavimą ir garbinimą padėtų Bažnyčiai išeiti iš savęs į egzistencines periferijas ir padėtų Bažnyčiai būti kaip vaisinga motina, gyvenančia saldžiu ir guodžiančiu evangelizavimo džiaugsmu. (SAK / Vatican News)
