Paieška

Balandžio 21 dienos vidudienio malda Balandžio 21 dienos vidudienio malda  (VATICAN MEDIA Divisione Foto)

Gerojo Ganytojo sekmadienis: aš Viešpačiui esu nepakeičiamas

Balandžio 21 dieną, Gerojo Ganytojo sekmadienį, popiežius vadovavo vidudienio maldos susitikimui ir komentavo dienos Evangelijos žodžius, kurie trumpame skaitinyje yra pakartojami tris kartus – „gerasis ganytojas už avis guldo gyvybę“ (žr. Jn 10, 11–18). Tačiau kokia prasme ganytojas atiduoda gyvybę už avis?

Ganyti avis, ypač Kristaus laikais, buvo ne vien darbas, bet ir gyvenimo būdas: tai buvo ne kelių valandų užsiėmimas dienos metu, bet visos dienos ir visos nakties praleidimas šalia avių, kartu su jomis. Jėzus pabrėžia, kad toks ganytojas skiriasi nuo samdinio, kuriam avys nerūpi. O jis, priešingai, pažįsta avį – pažįsta kiekvieną iš mūsų, šaukia mus vardu, ieško, kai pasimetame, tol, kol randa.

Jėzus yra ne tik geras ganytojas, kuris dalijasi kaimenės gyvenimu. Jis yra Gerasis Ganytojas, kuris paaukojo savo gyvybę už mus ir, kai prisikėlė, davė mums savo Dvasią.  

Štai ką Viešpats nori mums pasakyti Gerojo Ganytojo palyginimu: ne tik tai, kad jis veda ir vadovauja kaimenei, bet visų pirma tai, kad kiekvienas iš mūsų  jam yra gyvenimo meilė.

„Pagalvokime apie tai: aš Kristui esu svarbus, nepakeičiamas, esu vertas begalinės jo gyvybės kainos. Tai nėra vien kalbos figūra: jis tikrai atidavė savo gyvybę už mane, mirė ir prisikėlė už mane, nes myli mane ir mato manyje grožį, kurio pats dažnai nepastebiu“, – pažymėjo Šventasis Tėvas.

Kiek daug žmonių šiandien laiko save netinkamais ar net klaida. Kaip dažnai galvojame, kad mūsų vertė priklauso nuo pasiektų tikslų, nuo mūsų sėkmės pasaulio akyse, nuo kitų žmonių vertinimo. Kaip dažnai mes galiausiai savęs išsižadame dėl smulkmenų! Šiandien Jėzus mums sako, kad jam visada esame labai svarbūs.  Tad norėdami vėl atrasti save, pirmiausia turime atsistoti jo akivaizdoje, leisti, kad mus meiliai apkabintų ir pakeltų mūsų Gerojo Ganytojo rankos.

Paklauskime savęs: ar moku kasdien skirti akimirką, kad priimčiau šį tikrumą, suteikiantį vertę mano gyvenimui? Akimirką maldai, adoracijai, šlovinimui, pabuvimui Kristaus akivaizdoje, kad leisčiau jam mane paliesti?

„Broli, sese, Gerasis Ganytojas mums sako, kad jei taip padarysi, iš naujo atrasi gyvenimo paslaptį: prisiminsi, kad jis atidavė savo gyvybę už tave, už mane, už visus, ir kad esame jam svarbūs, kiekvienas iš mūsų“, – sakė popiežius, melsdamas, kad su Dievo Motinos užtarimu rastume Jėzuje tai, kas svarbiausia gyvenime. (RK / Vatican News)

2024 balandžio 21, 12:01

Antifona „Regina Coeli“ (arba „Regina Caeli“) yra viena iš keturių Marijos antifonų (kartu su „Alma Redemptoris Mater“, „Ave Regina Coelorum“ ir „Salve Regina“).
Popiežius Benediktas XIV 1742 m. nurodė, kad ji turi pakeisti Viešpaties Angelą Velykų laikotarpiu, tai yra nuo Velykų sekmadienio iki Sekminių, ir kad turi būti kalbama stovint, tuo pabrėžiant pergalę prieš mirtį.
Kaip ir „Viešpaties Angelas“, ji kalbama triskart per dieną: auštant rytui, vidudienį ir saulei leidžiantis, idant visa diena būtų pašvęsta Dievui ir Marijai.
Pasak tradicijos, ši antifona siekianti dešimtąjį, o gal net šeštąjį amžių, tačiau plačiai ją imta naudoti tryliktajame amžiuje, kuomet ji buvo įrašyta į pranciškonų brevijorių. Ją sudaro keturi trumpi posmai, užbaigiami „Aleliuja“. Tikintieji kreipiasi į Mariją, Dangaus Karalienę, kviesdami ją džiaugtis Kristaus prisikėlimu.
Popiežius Pranciškus 2015 m. balandžio 6 d., rytojaus diena po Velykų, „Regina Coeli“ maldos proga patarė su kokiu vidiniu nusiteikimu turime šią maldą kalbėti:
„...kreipiamės į Mariją ir raginame ją džiaugtis, nes Tasai, kurį ji nešiojo įsčiose, prisikėlė, kaip buvo žadėjęs. Ir prašome josios užtarimo. Mūsų džiaugsmas yra Marijos džiaugsmo atspindys, nes jinai savo tikėjime saugojo ir saugo viską, ką Jėzus yra nuveikęs. Tad kalbėkime šią maldą kaip vaikai, kurie yra laimingi, nes jų Motina laiminga“.

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >