Popiežius: Raudonasis Kryžius – meilės kenčiančiam žmogui simbolis
„Šiandien, kaip ir praeityje, jūsų pagalba yra veiksminga ir vertinga, ypač ten, kur ginklų griausmas užgožia žmonių šauksmus, taikos ir ateities troškimą, – kalbėjo popiežius Raudonojo Kryžiaus savanoriams. – Šiandien yra ypatinga proga išreikšti dėkingumą už jūsų tarnystę karo sąlygomis ir už pagalbą, kurią kasdien teikiate tiems, kuriems jos reikia įvairiose nepaprastosiose situacijose.“
Popiežius priminė principus, kuriais vadovaujasi Raudonasis Kryžius, – žmoniškumą, nešališkumą, neutralumą, nepriklausomybę, savanorystę, vienybę ir visuotinumą. Visus šiuo principus, pasak Pranciškaus, galima apibendrinti vienu žodžiu – brolybė. Kai į pirmą vietą iškeliamas žmogus, tuomet gali užsimegzti dialogas, įmanoma dirbti kartu dėl bendrojo gėrio, peržengti susiskaldymą, griauti priešiškumo sienas, įveikti interesų ir galios logiką, kuri apakina ir paverčia kitą žmogų priešu. Popiežius pabrėžė, kad ypač tikinčiajam kiekvienas žmogus yra šventas. Kiekviena žmogiška būtybė yra Dievo mylima ir dėl to ji turi neatimamas teises. Šis įsitikinimas suvienija geros valios žmones bendrai veiklai ginant žmogaus gyvybę ir tarnaujant pažeidžiamiausiems.
Popiežius dėkojo už Raudonojo Kryžiaus tarnystę karų ir ekologinių nelaimių zonose, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, taip pat už tai, ką šios organizacijos savanoriai daro migrantų, atstumtųjų ir pažeidžiamiausiųjų labui. Tegul Raudonasis Kryžius visada išlieka iškalbingu meilės broliams ir seserims simboliu, neturinčiu geografinių, kultūrinių, socialinių, ekonominių ar religinių sienų. Popiežius atkreipė dėmesį, kad labai gerai šį pašaukimą išreiškia šūkis „Visur ir visiems“, pasirinktas Italijos Raudonojo Kryžiaus 160-osioms metinėms. Šis šūkis primena šv. Pauliaus žodžius Pirmajame laiške korintiečiams: „Visiems tapau viskuo“ (9, 22). Taip apaštalas apibendrino savo misiją: pasiekti visus ir nešti jiems Evangelijos džiaugsmą. Tokiu stiliumi tarnauja ir Raudonasis Kryžius, sakė Pranciškus, linkėdamas jo savanoriams būti brolybės ir taikos įrankiais, artimo meilės liudytojais, broliško ir vieningo pasaulio kūrėjais.
Raudonasis Kryžiaus gimė 1863 m. Šveicarijoje. Įkurti šią organizaciją paskatino įvykiai šiaurės Italijoje: 1859 m. vasarą didžiuliame mūšyje prie Solferino ir San Martino miestelių jungtinė Prancūzijos ir besivienijančios Italijos kariuomenė nugalėjo Austrijos kariuomenę. Pergalė lemtingai prisidėjo prie suvienytos Italijos karalystės kūrimosi, tačiau mūšio lauke liko dešimtys tūkstančių mirštančių sunkiai sužeistų karių. Tas kraupias skerdynes matęs šveicaras verslininkas ir filantropas Jeanas Henry Dunant’as 1863 m. spalio 26 d. Ženevoje įkūrė organizaciją, kurios tikslas – gelbėti sužeistuosius. Organizacijos emblema tapo Šveicarijos vėliava sukeistomis spalvomis – raudonas kryžius baltame fone. Taip gimė šiandien visame pasaulyje veikianti organizacija, gelbstinti ir globojanti sužeistuosius ir kenčiančiuosius. (jm / Vatican News)
