Antrasis pasaulinis susitikimas apie žmonių brolybę Romoje
Nobelio taikos premijos laureatai, sukūrę dalelę mūsų naujausios istorijos, metę iššūkį tiesa manipuliuojančioms ir žmonių orumo nepaisančioms jėgoms, ir vaikai, mūsų dar broliškai neišmokusio gyventi pasaulio viltis, – tokios pagrindinės susitikimo už žmonių brolybę „BeHuman“ ašys.
„Kaip konkrečiai galime skleisti iš tiesų žmogiško sambūvio meną?“, – klausė popiežius gegužės 11 dienos ryto susitikime su Nobelio taikos premijos laureatais iš viso pasaulio, padėkojęs, kad jie liudija žmogiškumą, kuris vienija ir leidžia pripažinti vienas kitą broliais, besikeičiančiais skirtingomis dovanomis tuo metu, kai pasaulis liepsnoja. Pranciškus citavo Martino Liuterio Kingo pastabą, jog išmokome skraidyti kaip paukščiai, nardyti kaip žuvys, bet neišmokome paprasto meno gyventi kartu kaip broliai.
Pasak popiežiaus, tokio meno dalis yra atjauta, esminė nuostata, kurią jis pasiūlė enciklikoje „Fratelli tutti“, aptardamas Evangelijos palyginimą apie gerajį samarietį, padėjusį žydui, kurį plėšikai paliko leisgyvį prie kelio.
„Pažvelkime į šiuos du vyrus. Jų kultūros buvo priešiškos, jų istorijos skirtingos ir konfliktuojančios, bet vienas tampa kito broliu tą akimirką, kai leidžiasi vedamas užuojautos, kurią jam pajaučia. Galima sakyti: leidžiasi būti patraukiamas Jėzaus, esančio tame sužeistame nepažįstamajame“, – pažymėjo Šventasis Tėvas.
Jis padrąsino bendras Nobelio taikos premijos laureatų pastangas visuomenei pateikti pasiūlymus gerai politikai, kuri remiasi žmogaus orumu ir žmonių brolybe, įskaitant prieš metus pirmajame susitikime paskelbtą Deklaraciją apie žmonių brolybę, taip pat kartais neregimą ir tylų darbą žmonių bei taikos labui. Tikras taikos ir saugumo pagrindas nėra atgrasymu paremta tarptautinė tvarka, bet vienas kito pripažinimas, žmonių ir tautų brolybė, pakartojo popiežius.
„Tik taip mums pavyks sukurti tokį sambūvio modelį, kuris užtikrins žmonijos šeimos ateitį. Politinei taikai reikalinga širdžių taika, kad žmonės galėtų susitikti būdami tikri, jog gyvenimas laimi prieš visas mirties formas“, – sakė Pranciškus.
Penktadienį ir šeštadienį įvairiose Romos vietose – nuo Kapitolijaus rūmų iki Vatikano miesto valstybės kanceliarijos – vyko 12 teminių apskritojo stalo diskusijų, kurios buvo atviros visuomenei, su 30 Nobelio taikos premijos laureatų, mokslininkais, ekonomistais, gydytojais, vadybininkais, darbininkais, sporto meistrais ir paprastais piliečiais iš įvairių pasaulio šalių, ieškant alternatyvų karams ir skurdui, mėginant rasti atsakymą, kur brolybės principas jau įsišaknijęs socialiniame gyvenime, ir nustatyti parametrus, reikalingus jam įvertinti. Kalbėta apie brolybę kaip pagrindinę vertybę, apmąstant aplinkos ir verslo, sporto, informacijos, darbo, sveikatos, skaitmeninių technologijų, švietimo, vietos valdžios ir maisto saugos klausimus.
Antrajame susitikime apie žmonių brolybę taip pat dalyvavo kardinolas Pietro Parolinas, popiežiaus bendradarbis, kuris pasakė kalbą prie Taikos stalo, apsuptas svarbiausių tarptautinių organizacijų lyderių ir kai kurių Nobelio premijos laureatų, tarp kurių buvo Jody Williams, Tawakkol’ė Karman, Dmitrijus Muratovas, Maria Ressa, Leymah Gbowee, Rigoberta Menchù Tum ir Muhammadas Yunus. Po šeštadienio ryto susitikimo su popiežiumi Nobelio taikos premijos laureatai taip pat susitiko su Italijos prezidentu Sergio Mattarella.
Pagal programą, susitikimo uždarymas numatytas prie Šv. Petro bazilikos. Tarp svečių – kompozitoriai, dainininkai, grožio ir muzikos kalba užantspaudavę popiežiaus enciklikoje „Fratelli tutti“ iškeltą tikslą. (DŽ/RK/Vatican News)
