Gegužės 29-ąją minimi trys popiežiai
Dievo tarnas Pietro Francesco Orsini (1649–1730), tapdamas vienuoliu 1668 m. Venecijoje, pasivadino Vincentu Marija, o 1724 m. popiežiumi Romoje – Benediktu. Išrinkimo sukakties proga kardinolų kolegijos vicedekanas Leonardo Sandri aukojo Mišias už popiežių Benediktą XIII Romos katedroje, o Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektas kardinolas M. Semeraro – Benedikto XIII gimtosios Gravinos vyskupijos Apulijoje konkatedroje.
Benediktas XIII – paskutinis popiežius iš pietinės Italijos, ketvirtasis ir paskutinis dominikonų vienuolis, tapęs popiežiumi, buvo paskirtas kardinolu, kai jam buvo 23 metai, ir dalyvavo šešiose konklavose. Jo beatifikacijos byla pradėta praėjus dviem šimtams metų nuo mirties, o 2012 m. pradėtas procesas buvo užbaigtas 2017 m.
M. Semeraro Gravinos konkatedroje pasakytoje homilijoje kvietė tikinčiuosius Marijos mėnesio pabaigoje kreipti žvilgsnį į Dievo Motiną pagal Benedikto XIII pamaldumą į Švč. Mergelę, kuris atsispindi jo homiletikos rinkinyje. Kardinolas prisiminė, jog jį sudaręs popiežiaus sekretorius įvade patikino, kad kaip Marija, išgirdusi angelo žodžius, nustebo ir pradžiugo, taip ir Benedikto XIII marijinės homilijos džiugina, nes tai Viešpaties įkvėpti ir Dievo tarno širdyje įskiepyti žodžiai.
Tą pačią gegužės 29 d. minimos popiežiaus šv. Pijaus X kanonizavimo 70-osios metinės ir švenčiamas popiežiaus šv. Pauliaus VI liturginis minėjimas.
Priminęs Pauliaus VI liturginį minėjimą trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams, popiežius Pranciškus prisiminė jį kaip Kristų, Bažnyčią ir visą žmoniją karštai mylėjusį ganytoją. Popiežius reiškė viltį, kad liturginis minėjimas paskatins visus su nauju įsipareigojimu siekti meilės civilizacijos kūrimo, pagal šv. Pauliaus VI mokymą Evangelii nuntiandi. (SAK / Vatican News)
