Popiežius: aplinkos griovimas, kaip ir neveikimas, yra sunki kaltė
Kasmet duomenys apie klimatą vis blogesni, todėl reikia skubios aplinkos ir asmenų apsaugos. Aplinkos griovimas yra sunkus nusižengimas prieš Dievą. Tai nuodėmė, kuri kelia pavojų visiems žmonėms, ypač turintiems mažiausiai resursų, neturtingiausiems, nors jie mažiausiai prisideda prie poveikio klimatui. Pavojus kyla visoms gyvoms būtybėms ir ekosistemoms.
Atsidūrėme prieš skirtingas, bet susijusias sistemines krizes: klimato kaitą, bioįvairovės praradimą, aplinkos degradavimą, globalią nelygybę, apsirūpinimo maistu neužtikrintumą, prastėjančias bendruomenių oraus gyvenimo sąlygas. Nors tokios problemos turi būti sprendžiamos kartu, tačiau, pabrėžė popiežius, daugiausia atsakomybės turi prisiimti turtingiausios ir labiausiai išsivysčiusios tautos. G20 priklausančios valstybės išmeta 80 procentų visų šiltnamio efektą lemiančių dujų, o 46 neturtingiausios šalys – tik vieną procentą, bet jų populiacijos patiria daugiausia nuostolių, nes neturi galimybių juos amortizuoti. Jų atžvilgiu egzistuoja tam tikra „ekologinė skola“, kurią reikia pripažinti.
Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos sesijoje pateikti duomenys taip pat liudija tragišką tikrovę, jog moterims ir vaikams tenkanti našta yra neproporcingai didelė, neretai didesnė už tenkančią vyrams, turintiems prieigą prie didesnių resursų ir didesnį mobilumą. Vaikai, dėl savo amžiaus ir brandos procesų, yra labiau fiziškai ir psichologiškai paveikiami neigiamų klimato kaitos ir aplinkos taršos pasekmių.
Atsisakymas imtis skubių veiksmų, kad nuo žmogaus sukeltos klimato kaitos būtų apsaugoti pažeidžiamiausi žmonės, yra sunki kaltė ir žmogaus orumo nepaisymas, pakartojo popiežius, pridūręs, jog tvariai pažangai trukdo taršių pramonės šakų plėšrus trumpalaikės naudos siekimas ir dezinformacija, kuri kelia sumaištį ir kliudo bendroms pastangoms pakeisti kryptį.
Pasak Pranciškaus, jis karštai remia Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos narių suformuotus principus, pirmiausia kvietimą kartu, greitai ir ryžtingai keisti kryptį. Antra, būtina stengtis, kad šiltėjimo kreivės kilimas ženkliai sumažėtų per artimiausius 25 metus, tuo pat metu šalinant priklausomybę nuo iškastinių energijos šaltinių. Trečia, reikia pradėti šalinti iš atmosferos anglies dioksidą: tai ne vienos kartos darbas, bet mums padės pats gamtos gebėjimas atsinaujinti. Ketvirta, būtina saugoti tai, ką turime, – Amazonės ir Kongo baseinus, okeanus, dirbamas žemes ir kitką.
Ši holistinė prieiga, įskaitant ugdymą naujiems gyvenimo stiliams, padeda kovoti su klimato kaita, saugoti gyvybę palaikančias ekosistemas ir spręsti biologinės įvairovės nykimo ir nelygybės krizes, pabrėžė popiežius Pranciškus. (RK / Vatican News)
