Popiežius priėmė Anglikonų primų susitikimo dalyvius
Popiežius sveikinimo kalboje padėkojo Kenterberio arkivyskupui Justinui Welby už primų apsilankymą Vatikane pažymėdamas, kad daug kartų buvo susitikęs su broliu Justinu, su juo meldėsi ir liudijo tikėjimą į Viešpatį, prisiminė jų bendrą kelionę į Pietų Sudaną ir kad Kenterberio arkivyskupas ir jis, kaip Romos vyskupas, pradėjo tarnystę maždaug tuo pačiu metu.
Popiežius kalbėjo Anglikonų primų susitikimo dalyviams apie prisikėlusio Viešpaties suteikiamą viltį, kuri išsklaido mokinių baimę, dar apie Šventosios Dvasios pirmumą, Romos vyskupo tarnystę, Bažnyčios sinodą ir bendrą su anglikonais pašaukimą skelbti Kristų pasauliui.
Prisikėlęs Jėzus išsklaidė mokinių baimę jiems parodydamas savo žaizdas. Ir mes, susitikdami kaip mokiniai, galime išgyventi baimę, jaudintis dėl neišsipildančių lūkesčių, leisti, kad rūpesčiai mus užvaldytų. Bet jei žvelgsime į Kristų labiau nei į save, pastebėsime, kad prisikėlusysis yra mūsų tarpe ir trokšta suteikti mums savo ramybę ir savo Dvasią.
„Mūsų netobula bendrystė neturėtų stabdyti mūsų ėjimo kartu; mūsų skirtumai – sumenkinti mus vienijančių dalykų svarbos“, – pažymėjo Romos vyskupas, su dėkingumu įvertinęs Anglikonų ir Katalikų tarptautinės komisijos pastangas per pastaruosius penkis dešimtmečius šalinant kliūtis vienybės kelyje ir, tęsė Pranciškus, „pripažįstant, kad bendrystė, kuria jau dalijamės, visų pirma ir labiau už viską yra pagrįsta tikėjimu į Dievą Tėvą, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų ir Šventąją Dvasią; bendru krikštu Kristuje; dalijimusi Šventuoju Raštu, Apaštališkojo ir Nikėjos tikėjimo išpažinimais, Chalkedono dogma, Bažnyčios tėvų mokymu ir mūsų bendru krikščioniškuoju paveldu per šimtmečius“.
Pasak popiežiaus, skaitydami Šventąjį Raštą apie pirmykštės Bažnyčios gyvenimą ir Evangelijos skelbimą matome, kad šventasis autorius nenuslepia tarp mokinių buvusios įtampos ir nesusipratimų ar skirtingų ankstesnės tradicijos vertinimų, tačiau nesuteikia pagrindo suabejoti, kad pagrindinis veikėjas yra Šventoji Dvasia. Apaštalai priima bendrus sprendimus vadovaudamiesi Dvasios pirmumu. Taip pat ir mes turime nebijoti nesutarimų, o juos priimti, leisdami Dvasiai pirmauti. „Galime būti tikri, kad pagal dieviškąją mintį niekada negali būti pasidalijimo, atsiskyrimo, bendrystės stabdymo, nes Dievas veda vis didesnio priklausymo Viešpačiui Jėzui keliu. Tik bendrystėje su juo atrasime visišką vienybę vieni su kitais“, – pažymėjo popiežius.
Pranciškus pripažino, kad Romos vyskupo vaidmuo dar vis sukelia ginčų ir yra krikščionis skaldanti tema. Jis išreiškė viltį, kad kantrus ir broliškas bendravimas padės atsisakyti bergždžių kontroversijų ir leis pagal šv. Jono Pauliaus II mokymą suprasti, kad Petro sosto tarnystė yra meilės visiems tarnystė, nes Romos vyskupas, pagal gilią popiežiaus Grigaliaus Didžiojo įžvalgą, yra Servus servorum Dei – Dievo tarnų tarnas.
Pranciškus kalboje anglikonų primams pasidalijo mintimis apie sinodiškumo kelią Bažnyčioje, prisiminė anglikonų delegato dalyvavimą asamblėjoje ir išsakė viltį, kad būsima asamblėja spalio mėnesį bus ekumeniškenė ir kad Romos vyskupo vaidmens supratimas galės būti vienas iš sinodo vaisių.
Būtų skandalinga, baigė popiežius, jei dėl mūsų pasidalijimo neįgyvendintume savo bendro pašaukimo padaryti Kristų regimą. Kita vertus, jei gebėsime su nuolankumu ir meile liudyti Kristų, būtent jis yra tasai, kuris mus dar labiau suartins. „Tik meilė, kurios mokė ir kurią įkūnijo Jėzus, suartins pasidalijusius krikščionis. Tik meilė, kuri nėra įsikibusi praeities, kad išliktų ar nurodinėtų, meilė, kuri Dievo vardu į pirmą vietą stato brolius ir seseris, o ne apsišarvsvusią mūsų religinių struktūrų gynybą. Pirmiausiai – broliai ir seserys, struktūros – po to!“
Anglikonų primų susitikimas yra 1978 m. įsteigtas vienas iš keturių svarbiausių Anglikonų bendrijos institucijų su Anglikonų konsultacine taryba, Lambetho konferencija ir Kenterberio arkivyskupu. Anglikonų primų susitikimas posėdžiauja kas dvejus metus, po pirmojo susitikimo Ilise, Anglijoje, prieš 45 metus, posėdžiavo Europos, Amerikos, Afrikos ir Artimųjų Rytų miestuose, įskaitant Jeruzalę. (SAK / Vatican News)
