Popiežius priėmė šeimų gydytojų programos atstovus

Pasak „Somos“ programos iniciatorių, daugybę ligų galima išgydyti daug veiksmingiau, greičiau ir, kalbant apie išlaidas, nepalyginamai pigiau, jei jos yra apčiuopiamos ankstyvose stadijose šeimos gydytojų kabinetuose. Programa taip pat pabrėžia ne vien medicinines kompetencijas, bet ir šeimos gydytojo artimą sąveiką ir pasitikėjimą su tos vietos, kur jis dirba, žmonėmis. Didelės ligoninės, teikiančios paslaugas už pinigus, neretai pradeda labiau paisyti institucijos, o ne paciento interesų.

Savo pastabose audiencijos dalyviams, lydimiems arkivyskupo Vincenzo Paglia, Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininko, popiežius pabrėžė aspektą, kurį išreiškia žodis „šeimos“ – „šeimos gydytojas“: artumas, žmogiškas kontaktas, rūpestis, išklausymas. Tiesa, kad mokslas leido sukurti gydymo terapijas, apie kurias nė neįsivaizdavome. Tačiau labai svarbus šiltas artumo ir pasitikėjimo ryšys, kuris užsimezga tarp šeimos gydytojo ir jo pacientų. Jėzus, dieviškasis gydytojas, taip pat buvo tas, kuris įžengdavo į kenčiančių namus, artindavosi prie ligonių.

Šeimos gydytojų vaidmuo apima bendruomeninę dimensiją ir sugeba matyti ligonį jo gyvenimo sąlygų ir santykių kontekste, skirtingai nuo tų atvejų, kai mediciną įkūnija didelis ir beasmenis biurokratinis aparatas, kuriam, dar blogiau, gali labiau rūpėti rinkos dėsniai ir pelnas, o ne žmonių sveikata, ypač senelių ir vargšų.

Popiežius pasidalijo asmeniniu, jo žodžiais, gražiu ir švelniu atsiminimu, kaip jų šeimą, dar vieno broliuko gimimo išvakarėse, aplankė šeimos gydytojas, rūpestingai nužvelgęs ir patikrinęs visą šeimą, kuriam išėjus liko paguodos, padrąsinimo ir ramybės atmosfera.

„Yra svarbu tai, ką darote“, – šeimų gydytojų programos dalyviams sakė popiežius. (RK / Vatican News)