Sekminių Mišios. Šventoji Dvasia veikia galingai, bet švelniai
Šventosios Dvasios veikimas mumyse yra galingas, sakė Pranciškus. Tai skaitinyje iš Apaštalų darbų simbolizuoja vėjo ir ugnies ženklai, kurie Biblijoje dažnai siejami su Dievo galia. Ir tai svarbu, nes be šios galios mes vieni niekaip negalėtume nugalėti blogio ir kūno troškimų, apie kuriuos Mišių antrajame skaitinyje kalba šventasis Paulius: netyrumo, stabmeldystės, nesantaikos, pavydo.
Tačiau tuo mat metu Šventosios Dvasios veikimas mumyse yra švelnus – galingas ir švelnus, tęsė Pranciškus. Vėjas ir ugnis nesunaikina ir nesudegina to, prie ko prisiliečia. Vėjas pripildo namus, kuriuose yra mokiniai, o ugnis švelniai nusileidžia ant kiekvieno iš jų galvos. Ta pati stipri ranka, kuri pirma sutramdė aitras, dabar švelniai su meile ir gailestingumu globoja.
Sekminių dieną mokiniuose gimė nenumaldomas misionieriškas uolumas, o kartu su juo ir troškimas bei gebėjimas skelbti Evangeliją, skelbti taip, kad ją suprastų skirtingų kalbų bei kultūrų žmonės. Dvasia moko mūsų širdis ir skatina mūsų augimą, todėl negalime pasiduoti, bet ir toliau turime kalbėti apie taiką tiems, kurie nori karo, apie atleidimą tiems, kurie sėja kerštą, apie priėmimą ir solidarumą tiems, kurie užtrenkia duris ir stato barjerus, apie gyvybę tiems, kurie renkasi mirtį, apie pagarbą tiems, kurie žemina ir įžeidinėja kitus, apie ištikimybę tiems, kurie negerbia jokių ryšių, painiodami laisvę su paviršutinišku, neskaidriu ir tuščiu individualizmu. Neturime leisti, kad mus gąsdintų sunkumai, pašaipos, pasipriešinimas, kurių šiandien, kaip ir vakar, niekada netrūksta apaštalų gyvenime, kalbėjo Pranciškus.
Galingas skelbimas kartu turi būti švelnus taip, kad priimtume visus. Šito neužmirškime: visus, visus, visus! Neužmirškime pasakojimo apie pakviestuosius, nenorėjusius ateiti į šventę: „Tad eikite į kryžkeles ir atveskite visus, visus visus, gerus ir blogus, visus, kartojo Sekminių homilijoje Pranciškus, priminęs, kad Šventoji Dvasia suteikia jėgų eiti pirmyn ir kviesti visus, ir leidžia tai daryti su švelnumu, kad su juo visus priimtume.
„Mums visiems, broliai ir seserys, labai reikia vilties, kuri yra ne optimizmas, o kažkas kita. Mums reikia vilties, kuri būtų kaip inkaras prie kranto, o mes rankose laikytume vilties inkaro virvę. Mums reikia pakelti akis į taikos, brolybės, teisingumo ir solidarumo horizontus, – sakė Pranciškus. – Žinoma, dažnai tai nelengva, dažnai tai primena vingiuotą, į kalną vedantį kelias. Tačiau žinome, kad nesame vieni, galime būti tikri, kad su Šventosios Dvasios pagalba, su jos dovanomis galime tuo keliu eiti patys ir padėti juo eiti kitiems.
“Sekminių Mišių homiliją popiežius užbaigė malda: „Dvasia Kūrėja, apšviesk mūsų protus, pripildyk mūsų širdis savo malonės, vadovauk mūsų žingsniams, suteik mūsų pasauliui savo ramybę. Amen.“ (JM/SAK Vatican News)
