Popiežiaus audiencija komikams iš viso pasaulio
Popiežius pajuokavo, kad mieliau pajuokautų, nei sakytų parengtą kalbą. „Šypsojimasis pagerina kraują“, – itališką priežodį prisiminė Pranciškus, nutaręs vis dėlto skaityti parengtą tekstą. Pranciškus pažymėjo, kad labai gerbia komikus ir humoristus dėl gebėjimo pralinksminti ir padovanoti šypseną.
„Jūs esate žmonių labiausiai mylimi, mėgstami ir laukiami dėl jūsų talento juokauti, dalytis humoru, komiškumu ir ironija. Komiškumas suvienija, nes užkrečia. Linksmumas yra geriausias priešnuodis egoizmui ir individualizmui“, – pažymėjo popiežius žavėdamasis komikų gebėjimu bendrauti su labai įvairiais ir skirtingų kultūrų žmonėmis.
Humoro talentas yra brangi dovana, kartu su šypsena paskleidžianti taiką žmonių širdyse ir padedanti įveikti sunkumus bei gyvenimo stresą.
Komikai daro stebuklus, tęsė popiežius: jie sugeba pralinksminti, kai sprendžiamos įvairios problemos, tiek rimtos, tiek nerimtos. Atskleidžia valdžios persistengimus, primena užmirštus dalykus, iškelia piktnaudžiavimus, neleistiną elgesį, tačiau nekeldami aliarmo, negąsdindami, kaip kad daro daug komunikuotojų. Jūs gebate tai daryti pasakodami gyvenimo istorijas savitu būdu ir šitaip kalbate žmonėms apie jų dideles ir mažas problemas.
Popiežius pasidalijo, kad jis labai mėgsta maldą, kuria prašoma Dievo suteikti humoro malonę. Tai šventojo Tomo Moro, XVI a. anglų humanisto ir Bažnyčios kankinio, malda, kurią audiencijos pabaigoje popiežiaus prašoma perskaitė Italijoje populiari televizijos laidų komikė.
„„Viešpatie, suteik man humoro jausmą“, – kasdien sukalbu šią maldą, prašau šios malonės, nes humoras leidžia pažvelgti į dalykus su teigiama dvasia“, – pridūrė Pranciškus primindamas, kad šios maldos tekstas yra ir viename jo mokymo dokumente Gaudete et exsultate (Nr. 101).
Kalbėdamas apie humoro biblines ištakas Pranciškus patikino, kad, kai komikas sugeba pralinksminti bent vieną žiūrovą, jis kartu pralinksmina patį Dievą.
Tai nėra erezija, pridūrė popiežius, pasak kurio Biblijoje sakoma, kad pačioje pradžioje, kai buvo sukurta Visata ir pasaulis, dieviškoji Išmintis pasitelkdavo humorą Dievo, pirmojo istorijoje žiūrovo, atžvilgiu. Popiežius pacitavo Patarlių knygos 8 skyrių:
„Tuomet aš buvau su juo kaip jo Patikėtinė. Kasdien buvau jo džiaugsmas, visad prieš jį džiūgaudama, džiūgaudama jo gyvenamame pasaulyje, rasdama džiaugsmo žmonijoje.“
Popiežius uždavė komikams provokuojamą klausimą: ar galima juokauti apie Dievą? Žinoma, kad galima, tai – ne šventvagystė, galima juokauti apie Dievą taip, kaip juokaujam apie žmones, kuriuos mylime. Galima, tačiau neįžeidžiant tikinčiųjų, ypač vargstančiųjų, religinių jausmų.
Visus palaiminęs, Pranciškus atsisveikino linkėdamas, kad Dievas lydėtų gražų komikų pašaukimą juokinti kitus: „Kur kas lengviau būti tragiškam, nei komiškam! Ačiū jums, kad verčiate juoktis ir kad juokiatės iš širdies!“. (SAK / Vatican News)