Popiežius: mokslas ir tikėjimas eina skirtingais keliais, bet tarp jų nėra prieštaravimo
Šis mokslininkas yra laikomas Didžiojo sprogimo teorijos bendraautoriumi. Stebėdamas galaktikų šviesos spektro kitimą George’as Lemaitre’as 1927 m. paskelbė vadinamojo pirminio atomo hipotezę. Tą patį, pavadindamas Didžiuoju sprogimu, 1929 m. teorizavo ir amerikiečių fizikas Edwinas Hubble’as. Abu mokslininkai priėjo prie išvados, kad galaktikos tolsta viena nuo kitos ir kad besiplečianti visata turėjo prasidėti nuo didžiojo sprogimo, įvykusio prieš maždaug 13 milijardų metų. Šią teoriją pagrindžiantį dėsnį, anksčiau vadintą Hubble’o dėsniu, Tarptautinė astronomų sąjunga pavadino Hubble’o-Lemaitre‘o dėsniu.
Bažnyčia yra dėmesinga tokiems tyrimams ir juos skatina, nes jie yra labai svarbūs mūsų laikų vyrams ir moterims, sakė Pranciškus ketvirtadienį priėmęs Vatikano observatorijos surengtos konferencijos dalyvius. Visatos pradžia, jos vystymasis, erdvės ir laiko struktūra, pasak popiežiaus, verčia mus iš naujo atrasti psalmininko žodžių aktualumą: „Kai pasižiūriu į tavo dangų, – tavo pirštų darbą, – į mėnulį ir žvaigždes, kuriuos tu pritvirtinai, – kas yra žmogus, kad jį atsimeni, kas yra mirtingasis, kad juo rūpiniesi?“ (Ps 8, 4–7).
George’as Lemaitre‘as buvo pavyzdingas kunigas ir mokslininkas, sakė Pranciškus. Šio mokslininko ir kunigo žmogiškoji patirtis ir dvasiniai ieškojimai padeda mums suprasti, kad mokslas ir tikėjimas eina dviem skirtingais ir lygiagrečiais keliais, tarp kurių nėra jokio prieštaravimo. Tikėjimo kelionė veda žmogų prie suvokimo, kad sukūrimas ir Didysis sprogimas yra du skirtingi dalykai ir kad Dievas, į kurį žmogus tiki, yra ne objektas, lengvai perprantamas žmogaus protui, bet „paslėptas Dievas“, ne visada suprantamas slėpinys. Popiežius linkėjo mokslininkams sėkmingai tęsti savo darbą, nes mokslo srityje daroma pažanga visada yra tiesos, kuri yra Dievo meilės vardas, siekimas. (jm / Vatican News)
