Popiežius: būkime laisvi, kaip Jėzus buvo laisvas
Sekmadienio Mišių Evangelijos skaitinys pasakojo apie prieštaravimą, kurį šeimos nariams ir Jeruzalės išminčiams sukėlė Jėzus laikysena jo viešosios veiklos pradžioje. Artimieji būgštavo, kad Jėzus galvos netekęs, o religiniai lyderiai teigė, kad jis esąs velnio apsėstas.
Iš tiesų, Jėzus mokė ir gydė Šventosios Dvasios galia, priminė popiežius. Būtent Šventoji Dvasia jį darė dieviškai laisvu, kitaip tariant, gebančiu mylėti ir tarnauti be ribų ir nesąlygojamam.
Jėzus buvo laisvas turtų atžvilgiu, todėl atsisakė saugaus gyvenimo Nazarete, pasirinko neturtingą ir netikrumo kupiną gyvenimą neatlygintinai padėdamas visiems ligoniams ir prašantiems pagalbos ir niekada neprašydamas nieko mainais.
Jėzus buvo laisvais valdžios atžvilgiu. Kviesdamas kitus jį sekti niekada nevertė taip daryti ir neprašė įtakingųjų paramos, o visuomet palaikė paskutiniuosius mokydamas apaštalus daryti taip, kaip jis.
Jėzus buvo laisvas žemiškosios garbės atžvilgiu ir todėl niekada nebijojo sakyti tiesos, net jei todėl būtų nesuprastas, tapo nemėgstamu, net iki kryžiaus mirties, nepasidavė bauginimams, papirkimui, korupcijai.
Jėzus buvo laisvas žmogus. Tai svarbu ir mums, nes jei būsime sąlygojami malonumų, galios troškimo, pinigų kaupimo ir garbėtroškos tenkinimo, tapsime šių dalykų vergai. O jei leisime neatlyginamai Dievo meilei pripildyti mus ir suminkštinti mūsų širdis, jei leisime, kad ji lietųsi iš mūsų širdžių, kad dovanotume ją kitiems visu savo gyvenimu, be baimės, išskaičiavimų ir sąlygų, tada augsime laisve ir paskleisime jos gerą kvapą aplink mus.
Kiekvienas savęs tepaklausia: ar esu laisvas? Ar leidžiuosi pinigo, galios ir sėkmės mito įkalinamas jam paaukodamas savo ir kitų ramybę? Ar skleidžiu gyvenimo ir darbo aplinkoje malonų laisvės, nuoširdumo ir spontaniškumo kvapą?
Popiežius baigė apmąstymą prašydamas Švč. M. Mariją, kad padėtų gyventi ir mylėti taip, kaip Jėzus mus išmokė, – gyventi ir mylėti su Dievo vaikų laisve. (SAK / Vatican News)
