Popiežius sveikino Italijos krikščionių darbininkų asociacijas
Pasak jo, aštuoniasdešimties metų istorija ir tradicija yra vertinga. Pranciškus atkreipė dėmesį į penkias Italijos krikščionių darbininkų asociacijų veikimo ir dalyvavimo visuomenėje savybes, kurias paragino išlaikyti ir išsaugoti.
Pirmoji savybė – ne vien būti arti žmonių, arti liaudies, bet ir jaustis jos dalimi, dalytis kasdieniais bendruomenės džiaugsmais ir iššūkiais, mokytis iš paprastų žmonių vertybių ir išminties. Ši savybė leidžia pripažinti, jog didieji socialiniai projektai ir ilgalaikiai pokyčiai gimsta iš apačios, gimsta iš bendro įsipareigojimo ir bendrų svajonių. Tikroji tautos esmė slypi solidarume ir priklausymo jausme. Dabartinės susiskaldžiusios visuomenės ir individualistinės kultūros sąlygomis mums labai reikia vietų, kuriose žmonės galėtų patirti kūrybišką ir dinamišką priklausymo jausmą, padedantį pereiti nuo „aš“ prie „mes“, kartu kurti bendrojo gėrio projektus ir ieškoti būdų bei priemonių jiems įgyvendinti.
Kita savybė – sinodinis stilius. Svarbu dirbti kartu ir bendradarbiauti dėl bendrojo gėrio. Šį sinodinį stilių, pasak jo, liudija patys audiencijoje dalyvaujantys krikščionių darbininkų draugijų nariai, priklausantys skirtingiems kultūriniams, socialiniams, politiniams ir net bažnytiniams horizontams, įvairialypiai ir nenurimstantys, pasak ACLI pirmininko. „Tai gražu“, – sakė popiežius.
Trečioji savybė – demokratinis stilius. Demokratiškumas visada buvo Italijos krikščionių darbininkų asociacijų skiriamasis bruožas, kurio labai reikia šiandienai. Demokratiška yra ta visuomenė, kurioje yra vietos kiekvienam iš tikrųjų, o ne tik deklaracijose ir ant popieriaus.. Šiandien tokios vietos neretai trūksta jaunuoliams, moterims, pažeidžiamiems darbininkams ir migrantams, seneliams ir išėjusiems į pensiją, kurių sąskaita yra pelnomasi arba kurie greitai išstumiami į pakraščius.
Ketvirtoji Italijos krikščionių darbininkų asociacijų savybė yra taikdarystė, taikos stiliaus ir taikos kultūros rėmimas, nuostata, jog karas nėra būtinybė, o taika yra visada įmanoma. Tokia nuostata yra svarbi visuose gyvenimo lygiuose – santykiuose tarp asmenų, šeimos viduje ir darbovietėje, tarp bendruomenių ir tarp tautų. Mūsų pasaulyje liepsnoja daug konfliktų, yra daug skilimų, tad taikos kultūros ir taikdarių darbas yra būtinas bei vertingas.
Penktoji savybė – krikščioniškas stilius. Tai, kad ji paminima paskutinė, pažymėjo Pranciškus, nereiškia, kad ji mažiausiai svarbi. Priešingai, ji susumuoja anksčiau paminėtas savybes ir yra jų pagrindas.
„Į ką reikia atsigręžti, kad suprastume, ką reiškia būti taikdariais, jei ne į Viešpatį Jėzų? Kur galime rasti įkvėpimo ir jėgų priimti visus, jei ne Jėzaus gyvenime?“, – pastebėjo Pranciškus. Krikščioniškas stilius, priminė jis, neapsiriboja maldos susitikimais, bet turi persmelkti mūsų kasdienybę. Kasdien turime stengtis mąstyti, jausti ir veikti kaip Kristus, tokiu būdu jį įkūnijant ir liudijant mūsų pasaulyje. (RK / Vatican News)
