Popiežius: mašinų pasirinkimai neturi pakeisti žmonių sprendimų
Šis susitikimas liepos 9–10 dienomis vyko Hirosimoje, branduolinį bombardavimą išgyvenusiame mieste, liudijančiame apie tai, kokį destruktyvų potencialą gali įgyti technologijos be etikos, žmogaus orumui netarnaujančios ar net tyčia prieš jį nukreiptos technologijos, ir kaip svarbu atkakliai siekti taikos. Kaip nurodo organizatoriai, 16 religinių lyderių iš trylikos šalių pasirašė vadinamąjį Romos manifestą („The Call for AI Ethics“), kuris buvo paskelbtas 2020 metais. Vienas iš jo iniciatorių – Popiežiškoji gyvybės akademija, o tarp pirmųjų partnerių – IBM ir Microsoft, Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės ūkio agentūra (FAO), Italijos Inovacijų ministerija. Vėliau dokumentą pasirašė kitos verslo, akademinio pasaulio ar pilietinės visuomenės institucijos bei pavieniai asmenys. Pasirašę Romos manifestą įsipareigoja laikytis „algoetikos“. Dokumente pateikiamos trys pritaikymo sritys ir šeši principai. Susitikime Hirosimoje dalyvavo daug rytų religijų atstovų – budistų, induistų, zaroastrų, bahajų, taip pat musulmonų ir žydų lyderiai. Tarp dalyvių – arkivyskupas Vincenzo Paglia, Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas, vienas iš tarpreliginio susitikimo Japonijoje organizatorių.
Popiežiaus sveikinime tarpreliginio susitikimo Hirosimoje dalyviams cituojama jo 2024 metų birželio kalbos G7 lyderiams, susitikusiems Italijoje, kertinė pastraipa.
„Reikia atsiminti, kad mašina, tam tikromis formomis ir su naujomis priemonėmis, gali pateikti algoritminį pasirinkimą. Tai, ką daro mašina, yra techninis pasirinkimas iš kelių galimybių, grindžiamas arba aiškiai apibrėžtais kriterijais, arba statistinėmis išvadomis. O žmogiška būtybė ne tik renkasi, bet ir geba apsispręsti širdyje. Toks sprendimas yra elementas, kurį galėtume pavadinti labiau strateginiu dalyku nei pasirinkimas, ir reikalauja praktinio įvertinimo.
„Kartais, ypač atliekant sudėtingą valdymo užduotį, mums tenka priimti sprendimus, turinčius pasekmių daugeliui žmonių. Žmonijos mintis šiuo atžvilgiu visada kalbėjo apie išmintį, graikų filosofijos phronesis, tai ir, bent iš dalies, išmintis Šventame Rašte.
Susidūrę su mašinų, kurios, rodos, gali rinktis savarankiškai, įspūdingomis galimybėmis turime aiškiai suvokti, kad žmogui visada turi būti paliktas sprendimas, net jei jis į mūsų gyvenimą beldžiasi dramatiškai ir skubiai.
Jei atimtume iš žmonių galimybę priimti sprendimus dėl savęs ir savo gyvenimo, pasmerktume žmoniją beviltiškai ateičiai ir priverstume juos priklausyti nuo mašinų pasirinkimų. Dirbtinio intelekto programų pasirinkimų procese turime užtikrinti ir apsaugoti didelę žmogaus kontrolės erdvę: nuo to priklauso pats žmogaus orumas“, – paskutiniajame Didžiojo Septyneto susitikime sakė Pranciškus, tais pačiais žodžiais pasidalijęs ir su tarpreliginio susitikimo dalyviais Japonijoje.
„Džiaugdamasis šia iniciatyva, prašau jūsų parodyti pasauliui, kad vieningai reikalaujame aktyvaus įsipareigojimo ginti žmogaus orumą šioje naujoje mašinų naudojimo epochoje. Tai, kad susitinkate Hirosimoje kalbėtis apie dirbtinį intelektą ir taiką, turi didelę simbolinę reikšmę. Dabartinių pasaulį drebinančių konfliktų fone, deja, vis dažniau, be karui būdingos neapykantos, girdime kalbant ir apie šią technologiją. Todėl manau, kad renginys Hirosimoje yra nepaprastai svarbus“, – rašo popiežius. Anot jo, įvairių religijų tikintieji turi kartu, kaip broliai, raginti pasaulį permąstyti vadinamųjų „mirtinų autonominių ginklų“ kūrimą ir naudojimą karo dramoje, drausti jų naudojimą, nes jokia mašina niekada neturėtų galėti pasirinkti nutraukti žmogaus gyvybę. Jau dabar reikia įvesti didesnę ir reikšmingesnę žmogaus kontrolę mašinoms.
Žvelgiant į sudėtingus klausimus prieš mus, tautų ir religijų kultūrinių turtų diegimas į dirbtinių technologijų valdymą yra strateginis raktas, jei norime sėkmingai ir išmintingai tvarkyti technologines naujoves, pridūrė Pranciškus.
„Linkėdamas, kad šis susitikimas duotų brolybės ir bendradarbiavimo vaisių, meldžiuosi, kad kiekvienas iš mūsų taptų taikos pasaulyje įrankiu“, – atsisveikino popiežius. (RK / Vatican News)
