Popiežius sekmadienio vidudienį: atpažinkime Dievo meilės stebuklus
Pirmasis gestas – aukojimas. Evangelijoje kalbama apie berniuką, kuris turi penkis duonos kepalėlius ir dvi žuvis. Viską, ką jis turi, aukoja visų labui, dovanoja, nors ir žino, kad tai, ką jis turi, yra per mažai, lyginant su tuo, ko reikia. Pasak Pranciškaus, tą patį matome ir per Mišias, kai kunigas ant altoriaus aukoja duoną ir vyną, o kiekvienas Mišių dalyvis aukoja save, savo gyvenimą. Tai, ką mes aukojame, gali atrodyti menka, tačiau Dievas tai paverčia medžiaga didžiausiam įmanom stebuklui – tam, kad jis taptų esančiu tarp mūsų, kad išgelbėtų pasaulį. Tai suvokdami, nesunkiai suprantame ir antrojo gesto prasmę, tęsė Pranciškus. Dėkoti – tai nuolankiai, bet su džiaugsmu sakyti Viešpačiui: „Visa, ką turiu, esu iš tavęs gavęs, ir, norėdamas tau padėkoti, viską tau atiduodu“. Trečiasis gestas – dalijimasis. Per Mišias – tai Komunijos momentas, kai prieidami prie altoriaus priimame Kristaus Kūną ir Kraują. Ši svarbi akimirka mus moko dalytis gaunamomis dovanomis su kitais, augti visiems kartu kaip broliams ir seserims, kuriuos vienija meilė.
Popiežius prašė klausti savęs, ar tikrai tikime, kad padedami Dievo malonės galime duoti ką nors brangaus ir nepakartojamo savo broliams ir seserims. O gal manome, kad esame niekam neįdomūs „vieni iš daugelio“? Ar esame dėkingi Viešpačiui už dovanas, kuriomis jis nuolat man rodo savo meilę? Ar suprantame, kad dalijimasis su kitais praturtina ir kitus, ir mus pačius?
Trumpą sekmadienio Evangelijos komentarą popiežius užbaigė malda, kad Mergelė Marija padėtų mums su tikėjimu švęsti Eucharistiją, visada atpažinti Dievo malonės stebuklus ir jais džiaugtis. (jm / Vatican News)
