Popiežius: kapucinai – broliai tarpusavyje, dėmesingi kitiems, taikos liudytojai
Kapitula suburia brolius iš skirtingų šalių ir kultūrų, jie įsiklauso vieni į kitus, kalbasi tarpusavyje viena Dvasios kalba. Ordino kapitula – tai nepaprasta galimybė pasidalyti nuostabiais dalykais, kuriuos Dievas veikia per jus, po visą pasaulį išsibarsčiusius šv. Pranciškaus dvasinius sūnus, sakė Pranciškus ir toliau kapucinams savo kalboje priminė tris pranciškoniškojo dvasingumo bruožus, kurie gali padėti priimti sprendimus ir vykdyti apaštalavimo misiją. Tie bruožai – tai brolystė, dėmesingumas kitiems ir įsipareigojimas taikai.
Popiežius priminė, kad Pranciškaus Asyžiečio misija gimė iš brolystės patirties ir skatino brolystę. Pasak popiežiaus, šv. Pranciškaus charizmą galima apibrėžti kaip „bendradarbiavimo mistiką“, pagal kurią niekas negali laikyti savęs nuo kitų atskira sala, bet palaikydamas santykius su kitais ugdo meilę, išeidamas iš savęs savo unikalumą paverčia dovana broliams. Popiežius prašė saugotis, kad rūpinimasis ekonominiais ištekliais, žmogiškieji apskaičiavimai niekada nebūtų laikomi svarbiausiais. Visa tai yra naudingos priemonės, kurios taip pat turi rūpėti, tačiau reikia atsiminti, kad tie dalykai yra tik priemonės, o ne tikslai. Centre visada turi būti žmonės – tie, pas kuriuos Viešpats siunčia, ir tie, su kuriais tenka kartu gyventi, jų gėris, jų išganymas. Žodžiu – centre turi būti brolystė.
Kitas esminis pranciškoniškojo dvasingumo bruožas yra atvirumas ir dėmesingumas kitiems. Tai labai svarbu ypač dabartiniais laikais, paženklintais konfliktų ir uždarumo, kai, regis, abejingumas ir savanaudiškumas ima viršų, sukeldamas rimtų pasekmių, tokių kaip neteisingumas, vargstančiųjų išnaudojimas ir aplinkos niokojimas. Popiežius prašė kapucinų, kad jie visada būtų paprasti, laisvi ir atviri kitiems, pasirengę viską palikti ir būti ten, kur siunčia Viešpats.
Trečiasis visiems pranciškonams būdingas bruožas turi būti įsipareigojimas siekti taikos. Iš tikrųjų, kas seka šv. Pranciškaus Asyžiečio pavyzdžiu, moka būti su visais, tarp žmonių. Šios charizmos pagrindas – Kristuje būti arti visų, ypač vargingiausiųjų, atstumtųjų ir netekusiųjų vilties, niekada nė vieno neatstumti. Šv. Pranciškus tapo visam pasauliui žinomu taikos žmogumi pradėdamas nuo susitikimo su raupsuotaisiais, kuriuos apkabindamas jis apkabino Kristų. Taip jis tapo taikos įrankiu Dievo rankose. (jm / Vatican News)
