Popiežius: laisvas žmogus ilgai nestovi kryžkelėje, bet drąsiai apsisprendžia
Tai popiežius Pranciškus sakė pirmadienio, rugpjūčio 12 d., rytą priimdamas keturių vienuolijų, susirinkusių į Romoje vykstančias savo generalines kapitulas, narius. Popiežiaus audiencijoje dalyvavo seserys Šv. Siksto dominikonės, Švč. Jėzaus Širdies draugijos seserys, Švč. M. Marijos paaukojimo šventykloje seserys ir kunigai, priklausantys Dieviškųjų pašaukimų draugijai (tėvai vokacionistai).
Popiežius paragino audiencijos dalyvius kartu apmąstyti tris egzistencinius ir apaštališkuosius bruožus, būdingus visoms pašvęstojo gyvenimo bendruomenėms – įžvalgumą, ugdymą ir artimo meilės liudijimą.
Įžvalgumas yra labai aktualus kiekvienai pašvęstųjų bendruomenei ir kiekvienam tikinčiajam, sakė Pranciškus. Įžvalgumas yra gyvenimo dalis. Jo reikia ir didžiųjų pasirinkimų momentais, ir priimant kasdienius mažus sprendimus. Įžvalgumas susijęs su mūsų laisve, todėl kiekvienos dienos pasirinkimais jis išreiškia ir įgyvendina mūsų bendrą žmogiškumą ir kiekvieno iš mūsų ypatingą bei unikalią tapatybę.
Popiežius sakė, kad įžvalgumas pašvęstųjų gyvenime reikalauja daug pastangų ir yra susijęs su atsakomybe: įsiklausyti į Viešpaties balsą, į save ir kitus, melstis, medituoti, kantriai laukti, o paskui drąsiai ir su pasiaukojimu įgyvendinti tai, ką Dievas siūlo mūsų širdims, niekada mums neprimesdamas savo valios. Įžvalgumas taip pat teikia daug laimės, kiekvienas geras, teisingas sprendimas pripildo džiaugsmo. Mūsų pasauliui taip reikia iš naujo atrasti apsisprendimo skonį ir grožį, sakė Pranciškus. Reikia išmokti drąsiai ir su džiaugsmu priimti lemtingus sprendimus, nuo kurių priklauso visas tolimesnis gyvenimas, pavyzdžiui, atsiliepti į Viešpaties suteikiamą pašaukimą.
Popiežius paminėjo tėvų ir motinų vaidmenį. Jie turi padėti jaunam žmogui suprasti, kad būti laisvam nereiškia amžinai stovėti kryžkelėje. Būti laisvam – tai protingai ir apdairiai, bet taip pat drąsiai ir su pasiaukojimo dvasia žengti į gyvenimo kelią, augti ir tobulėti, siekti laimės ir mylėti.
Antrasis su visų žmonių, bet ypač su pašvęstųjų pašaukimais susijęs dalykas yra ugdymas. Pasak popiežiaus, pašvęstasis gyvenimas savaime yra šventumo ir nuolatinio augimo kelias, apimantis visą egzistenciją. Šiame kelyje Viešpats nuolat formuoja savo pašauktųjų širdis. Popiežius pabrėžė maldos svarbą, prašė ištvermingai melstis, branginti asmeninio ryšio su Kristumi akimirkas.
Gerais ugdytojais gali būti tik tie, kurie nuolankiai pripažįsta, kad jie patys yra ugdomi, nes ugdymas, kad ir kokio lygmens jis būtų, visada pirmiausia yra dalijimasis, patirties perteikimas, džiaugsmingas tiesos ieškojimas, dėl kurio žmogaus širdis tol nerimsta, kol sutinka Dievo Šviesą ir dalijasi ja su kitais. Šia prasme vienuolių misija yra neabejotinai pranašiška dabartiniame socialiniame ir kultūriniame kontekste, kuriam būdinga žinių gausa, greitas keitimasis informacija, tačiau, kita vertus, dramatiškai skurdūs žmonių tarpusavio santykiai. Mūsų laikais skubiai reikia ugdytojų, kurie su meile palydėtų mūsų žmones, būtų jų bendražygiai.
Tai veda prie trečio svarbaus pašvęstųjų pašaukimo bruožo – artimo meilės, sakė Pranciškus primindamas, kad visos keturios vienuolijos, kurių atstovės ir atstovai dalyvavo pirmadienio audiencijoje, buvo įkurtos siekiant suteikti bendražmogišką ir krikščionišką ugdymą neturtingų, vargstančių šeimų vaikams ir jaunimui. Jėzus mums kalba visų pirma per labiausiai vargstančius brolius ir seseris. Kiekvienoje Šventosios Dvasios dovanoje, kiekvienoje charizmoje, įkvepiančioje padėti šiems mūsų broliams ir seserims, atsispindi Dievo meilė, kuria esame pašaukti dalytis.
Baigdamas keturių vienuolijų narėms ir nariams sakytą kalbą popiežius dėkojo už viską, ką jos ir jie daro, ragino su pasitikėjimu tęsti savo misiją, nepamiršti melstis ir už popiežiaus tarnystę. (jm / Vatican News)
