Popiežius: koks turi būti Bažnyčios misijai tarnaujantis universitetas?
Pirmiausia Pranciškus kalbėjo apie tapatybę ir misiją, kurios Popiežiškojo Urbono universiteto atveju yra labai artimai viena su kita susijusios. Universitete vykstantis ugdymas, studijos ir moksliniai tyrimai tiesiogiai išplaukia iš gauto įsakymo skelbti Gerąją Naujieną visoms tautoms. Šio pašaukimo įgyvendinimas niekada negali būti galutinai pasiektas. Jis nuolat vyksta ir kečiasi, reikalauja, kad leistumės vedami Šventosios Dvasios, kuri mus kviečia nuolat atidžiai skaityti mūsų gyvenamo laiko ženklus.
Pasak Pranciškaus, vertybės, kuriomis vadovaujantis prieš keturis šimtmečius buvo įkurta universiteto pirmtakė Popiežiškoji Urbono kolegija, išlieka aktualios ir mūsų dienomis. Tačiau būtina, kad tas nekintamas paveldas virstų naujais atsakymais į klausimus, kuriuos šiandieninė tikrovė kelia Bažnyčiai ir pasauliui. Cituodamas savo apaštališkąją konstituciją dėl bažnytinių universitetų ir fakultetų Veritatis gaudium popiežius priminė, kad „bažnytinės studijos negali apsiriboti vien žinių, įgūdžių ir patirties perdavimu mūsų laikų vyrams ir moterims, bet turi pasiūlyti intelektines priemones, sugebančias kurti naujas veiklos ir mąstymo paradigmas, padedančias skelbti Evangeliją etinio-religinio pliuralizmo paženklintame pasaulyje“ (VG, 5). Gyvename ne krikščioniškoje visuomenėje, bet esame pašaukti gyventi kaip krikščionys šiandienėje pliuralistinėje aplinkoje, sakė Pranciškus.
Toliau popiežius kalbėjo apie lūkesčius, dedamus į Popiežiškąjį Urbono universitetą, ir apie jo ateitį. Pasak Pranciškaus, reikia siekti gerinti švietimo ir mokslinių tyrimų kokybę ir tai daryti derinant su žmogiškųjų bei ekonominių išteklių racionalizavimu. Tam reikia vizijos, gebančios žiūrėti toliau nei dabartis, atsižvelgti į bažnytinę ir socialinę padėtį, bažnytinių struktūrų gyvybingumą ir jų tvarumą, vietinių Bažnyčių poreikius, pašaukimus į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą bei įvairių regionų demografinius rodiklius. Puikiai žinome, kad tikslų nustatymas nepasirūpinus priemonėmis jiems įgyvendinti yra pasmerktas likti tik fantazijomis. Todėl planuojant ateitį reikia sveiko kūrybiškumo. Konkrečiu Popiežiškojo Urbono universiteto atveju reikia siekti, kad šio universiteto misionieriškas ir tarpkultūrinis specifiškumas dar labiau atsiskleistų studijų pasiūloje ir kokybėje, kad šio universiteto parengti asmenys sugebėtų kūrybingai skelbti krikščioniškąją žinią kultūrų ir religijų įvairovės sąlygomis. (jm / Vatican News)
